Toksiška meilė: būdai suprasti, jog tavo santykiai toli gražu nebėra sveiki

© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar kada pagalvojai, kad didelė meilė gali būti nuodinga?

„Nežinau, ar man būdavo blogiau su juo, ar be jo. Iš šono atrodėme idealiai vienas kitam tinkantys, bet niekas nematė kitos pusės – kad abu buvome pasidarę nevaldomų emocijų bombomis, kad dėl jo verkdavau po kelis kartus per savaitę, o kartais – ištisas dienas. Ir vis tiek buvome kartu, viešumoje susitvardydavome ir ramiai vaidindavome tobulą porą“, – savo sunkios meilės istoriją pradeda Justina (22).

Net jeigu į santykius sudedi be proto didelius lūkesčius, atiduodi jiems visą save, jie vis tiek gali įkalinti toksiškos meilės narve. Toksiška meilė – tai nesveikų santykių narvas, kuriame nė vienas iš poros nesijaučia gerai, bet vis tiek tvirtai laikosi vienas kito įsikibę.

„Ta didžioji meilė prasidėjo labai romantiškai ir gražiai, jau pirmą draugystės savaitę jis man pasakė: „Aš niekada tavęs nepaliksiu.“ Mačiau, kad žavisi manimi, kad vertina, atrodė, jis manyje pamatė tai, kas esu iš tikrųjų, tai, ko niekas dar nebuvo supratęs taip aiškiai, gal net aš pati. Atrodydavo, kad susikalbame beveik be žodžių, skaitome vienas kito mintis, galime užbaigti vienas kito sakinius. Viskas atrodė tiesiog tobula. Įsivaizdavome, kad mūsų ryšys – ypatingas, stebuklingas, vienas iš milijono. Tas medaus mėnuo tęsėsi pusę metų.

Paskui po truputį pradėjo lįsti erzinančios smulkmenos, pamačiau, kad jam ypač svarbus jis pats, jo patogumas, jo įpročiai. Pasirodė, kad yra daugybė principų, kurių jis niekada nelaužys dėl kito žmogaus, aš – ne išimtis. Bet tas įsipareigojimas „Aš tavęs niekada nepaliksiu“ ir tikėjimas, kad mūsų santykiai unikalūs, laikė mus kartu net ketverius metus! Nors nuolatos kaupėsi nuoskaudos, nors vienas kitą erzindavome iki negalėjimo, išsiskirti buvo beprotiškai sunku, kartais atrodė, kad tiesiog neįmanoma... Daug kartų skyrėmės ir vėl taikėmės, kol beveik išsekau emociškai. Iš manęs liko tik šešėlis, jaučiausi baisiai pavargusi. Tai nebegalėjo tęstis, nes man būtų tiesiog nuvažiavęs stogas.“

Justina dabar, kaip pati sako, mokosi gyventi pati su savimi, iš naujo pažinti save be nuolatinio įsipareigojimo emociškai išsunkiantiems santykiams: „Kartais jaučiuosi lyg pati savęs nebepažino
iau. Atrodo, kad po skyrybų liko tik pusė manęs. Vis dar kartais pagalvoju: į kokį filmą ar spektaklį eitų jis? Kurią suknelę jis man patartų nusipirkti? Turbūt buvau įpratusi viską daryti taip, kad jis manimi kuo mažiau nusiviltų. Dabar mokausi kaskart klausti savęs, kas gražu, įdomu man, kokios mano svajonės, planai, norai. Per ketverius metus buvau išmokusi visa tai savyje užgniaužti.“

Psichologai, rašantys apie toksišką meilę, teigia, kad visi atsakymai apie santykių sveikatą yra tavyje, reikia tik atidžiai savęs klausytis. Kaip jautiesi, kai esate kartu? Kaip jautiesi, kai esate atskirai? Jeigu emocijos, kurios apima galvojant apie santykius, yra pyktis, įtampa, nusivylimas, liūdesys, nuovargis ir noras, kad kažkas būtų kitaip, vadinasi kažkas iš tiesų yra ne taip.

Toksiška meilė atpažįstama dar ir iš to, kad esant tokiems santykiams beveik nebūna ramių, lengvų, paprastų laikotarpių – viskas dainuojama aukščiausiomis natomis. Jei gerai, tai gerumas atrodo visa apimantis ir nepakartojamas, bet tai trunka labai trumpai. O kai blogai, emocijos irgi be galo stiprios, nepaprastai varginančios ir žlugdančios. Santykiai tampa panašūs į sūpynes: esi arba labai aukštai, arba labai žemai, niekada – kažkur per vidurį.

Tūnant tokiame toksiškos meilės narve labai lengva save apgaudinėti. Sau kartoji, kad „nė vieni santykiai nėra idealūs“, „o gal jis pasikeis“, „gal reikia truputį palaukti ir viskas susitvarkys“. Jeigu santykiai nėra tokie, kokių tikiesi, egzistuoja dvi išeitys: stengtis arba skirtis. Pasirinkus pirmąjį variantą, stengtis turi abi pusės. Atvirai kalbėtis, pripažinti savo klaidas, kito poreikius, reaguoti vienas į kitą. Jei jautiesi taip, lyg dirbtum ir stengtumeisi tik tu viena, jei dirbi tik su savimi, kad tavo poreikiai nebūtų tokie dideli, galbūt iš tiesų skyrybos – sveikiausia ir produktyviausia išeitis?

Emociškai ugdantiems, o ne su žemėmis sumaišantiems santykiams puoselėti reikia vidinės ramybės ir stiprybės. Galbūt dabar tai atrodo kaip beprotiška mintis, bet būna ir taip, kad jokios meilės arba kankinanti nelaiminga meilė yra net geresnės (mažiau tave žalojančios) patirtys negu esantys, bet toksiški santykiai!

Kaip nutinka, kad tobula meilė pavirsta į užburtą ratą, kuriame abu žmonės vienas kitą kankina ir niekaip nesugeba vienas kito paleisti? Ir kaip iš tokios meilės gniaužtų ištrūkti su mažiausiais nuostoliais? Kalbamės su Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ psichologe Julija Laidigaite.

Kaip suprasti, kad meilė tampa nebe sveika, o toksiška?

Įsimylėjus kartais tampa sunku objektyviai stebėti save, savo mylimąjį, santykius. Jei kyla įtarimas, ar jūsų tarpusavio meilė sveika, siūlyčiau užduoti sau kelis klausimus:

Ar aš tampu geresniu žmogumi, kai su juo draugauju? Vienas iš ryškiausių skiriamųjų toksiškų santykių bruožų – tai, kad nebepatinku sau. Tokie santykiai neigiamai keičia žmones. Pagalvok: ar mūsų santykiai yra kuriantys, ar būdama su juo aš noriu būti švelnesnė ir labiau rūpestinga, ar noriu skaniau gaminti (ypač jo mėgstamus makaronus), suprasti istoriją (juk jis ja labai domisi), išmokti važiuoti riedučiais (kad kartu galėtume važinėtis) ir kitaip tobulėti?

Ar jaučiu, kad būdama su juo augu, vis labiau sau patinku? Jei atsakymas neigiamas, tuomet tai – pavojaus signalas. Kartais nutinka taip, kad užmezgusi santykius gali tapti nuolat įsitempusi, pavydi, pikta, pagiežinga, pradėti keiktis, keršyti, niekinti. Gali jaustis niekam tikusi, nieko nesugebanti, nepakankamai graži, nepakankamai gera ar nepakankamai protinga. Toks ryšys ne augina, bet griauna tave pačią ir, labai tikėtina, tavo vaikiną. Jums abiem bus geriau, jei nutrauksite savo draugystę ir ieškosite tokio žmogaus, šalia kurio tobulėjate.

Ar mes vienas kitam atviri, ar pasitikime? Jei jauti, kad daugelio dalykų negali pasakyti savo vaikinui, kad tau reikia nuo jo slapukauti, tai ženklas, kad turite problemų. Jei negali su draugėmis išeiti į kiną ar su bendraklasiais ruošti projekto be didelės dramos, tai yra pavojaus signalas. Taip pat pastebėk, ar tu gali pasitikėti savo vaikinu, – gal jis turi tau meluoti, kad mokosi, kai eina su draugais žaisti krepšinio? Ar priimi jo drauges, o gal jauti joms pagiežą? Normalu kartais pavydėti savo mylimojo, bet pavydas neturėtų jūsų skirti, stumti į melą ar apgavystes.

Ar mūsų ryšys skiria nuo kitų žmonių? Draugystės santykis natūraliai atskiria įsimylėjėlius nuo kitų, jiems norisi daugiau laiko leisti kartu, todėl mažiau būna su draugais. Labai svarbu įsivertinti, ar toks atsiskyrimas dar sveikas, ar jau peržengia ribas. Ar tu su savo vaikinu susitinkate ir leidžiate laiką kartu su tavo draugais? Ar pažįsti jo draugus? Jei bijai savo vaikiną „parodyti“ draugėms, tai jau ženklas, kad kažkas tarp jūsų ne taip. Kitas klausimas – ar jūs pažįstate vienas kito šeimas? Kai jautiesi užtikrinta, kad jūsų santykiai sveiki, nebus baisu vaikiną pristatyti tėvams, kartu išvažiuoti į iškylą ar dalyvauti močiutės gimtadienyje. Bet toksiški santykiai gali būti gėdingi, jų nesinori rodyti kitiems, ypač šeimai. Taigi labai svarbu atkreipti dėmesį, ar su vaikinu leidžiate laiką tarp kitų žmonių – su draugais, su šeima. Jei to nedarote, patyrinėk, ar tie santykiai tikrai tau į gera.

Ar bet kas gali pakliūti į toksiškų santykių pinkles?

Santykių pradžioje, kai pora tik įsimyli, dar sunku prognozuoti, kas iš tų santykių išaugs. Kartais jie pasirodo esantys kenksmingi. Taip gali nutikti bet kuriam žmogui, tikrai nereikia savęs kaltinti. Svarbu žinoti, kaip galima nuo to apsisaugoti kitą kartą. Saugiausia ir tikriausia meilė išauga iš draugystės. Nebūtina iškart susipažinus su vaikinu pradėti draugauti kaip įsimylėjėliams. Iš pradžių pabandykite tapti draugais – taip geriau pažinsite vienas kitą. Matysite, kuo domitės, kas jums gyvenime svarbiausia, kas jus sieja, o kokie dalykai gali būti iššūkis. Jei vienas kitam patinkate būdami draugais, labai tikėtina, kad ir romantinis santykis tarp jūsų bus stiprus, kad vienas kitą gerbsite ir pasitikėsite.

Ką daryti, jei nuo santykių bloga, jei jie tiesiog išsunkia, bet dar blogiau pagalvojus apie skyrybas. Kai, rodos, „mes“ jau daugiau nei „tu“ ir „aš“, iš kur tokioje situacijoje gauti stiprybės atsiskirti ir grįžti į save?

Svarbu nepamiršti, kad tu esi savo gyvenimo kūrėja. Tu sprendi, kokios ateities nori. Skyrybos draugaujant – kur kas geresnis variantas nei skyrybos susituokus. Jei santykiai jau draugystės metu stringa, nesi jais patenkinta, nesi patenkinta savimi ir savo vaikinu, tai net negalvok, kad ilgainiui viskas susitvarkys. Geriau išdrįsti ir išsiskirti, kol dar nesukūrėte šeimos. Nors jau daug įdėjai į santykius, daug paaukojai, daug atsisakei, tačiau pagalvok: jei jūsų draugystė tęsis ir toliau, tu aukotis turėsi vis daugiau ir daugiau. Ar tikrai nori dar metus ar dar dešimtį metų aukotis dėl nepavykstančių santykių ir galiausiai vis tiek skirtis? Kurk pati savo ateitį, būk laiminga. Jei bijai, paprašyk mamos, sesės, draugių palaikymo. Susiplanuok, ką veiksi vakarais, kur leisi atostogas, kai išsiskirsi su vaikinu. Iš pradžių bus nelengva, bet ilgainiui pamatysi, kad gali gyventi kur kas turtingiau.

Skyrybos – tai tokia didelė rizika. Gal geriau nerizikuoti ir likti su netobulais santykiais negu be jokių?..

Tu turi vaikiną – normalu, kad kiti nekviečia tavęs pasivaikščioti į parką ar kartu ruošti namų darbų. Gal net ne vaikinas yra didžiausia kliūtis – galbūt šiuo metu kiti ir nenori kviesti, nes tave dažnai mato pagiežingą, piktą ir grubią. Arba kaip tik būni užgožta, „nusodinta“, ir kiti tavęs net neatpažįsta. Jei nenutrauki nevykusių santykių, užkerti kelią naujoms draugystėms. Atsigavusi, pradėjusi džiaugtis savimi, savo gyvenimu tikrai pastebėsi vaikinus, kurie nori bendrauti su laiminga, įdomia, laisva mergina. Nebijok vienatvės – ji padeda atrasti naujų pomėgių, atskleisti viduje glūdinčius talentus. O aistringai tapančiai, plaukiančiai ar konstruojančiai robotus merginai tikrai bus sunku atsispirti. Nepasiduok baimėms.

Jei mano tėvų šeima nebuvo darni, iš ko galėčiau išmokti kurti gražius, sveikus, neįkalinanč
ius santykius?

Jei tėvų santykiai nebuvo darnūs, tai nereiškia, kad tau gyvenimas užprogramuotas nenusisekti. Nesimokyk iš tėvų santykių. Nebandyk „nebūti kaip mama“ ar „nesielgti kaip tėvas“. Būk atvira ir ieškok, kokio santykio tu nori, kaip bendrauti norisi tau pačiai. Kartais pastebėsi, kad elgiesi ne taip, kaip norėtum. Svarbu save stebėti ir „pagauti“ prieš darant klaidas. Arba klaidas priimti, atsiprašyti savo vaikino ir toliau kurti santykius. Mokytis bendrauti galima ne tik iš tėvų pavyzdžio, yra daug gerų knygų, kuriose kalbama apie nesmurtinį bendravimą, meilės kalbas, išmintingą meilę ir t. t. Net neturėdama santykių pavyzdžio knygose gali atrasti, kaip draugauti nori tu pati ir kaip tai padaryti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją