Šiuolaikinė santykių problema, su kuria susiduria dažnas jaunuolis

Kartais norime mylėti, bet vis nerandame ką. Kartais stipriai mylime, bet nesulaukiame atsako. Kartais esame taip sutrikę, kad mylime vieną, o būname su kitu. Santykių ekspertė Inga Aukštakojienė ramina, kad tobulos meilės formulės nėra, o gyvenimas ir skirtas jausmų pamokoms išmokti. Nėra plano, pagal kurį gali sukurti idealią draugystę, bet pagrindines taisykles privalai išmokti.
© Shutterstock

MEILĖ NEVAIKŠTO SU ŽMONĖMIS

Žmonių santykiai, draugystės terminas, meilės suvokimas šiuolaikiniame pasaulyje labai pasikeitė. Dabar poros susipažįsta internetu, retai kas oficialiai siūlo draugauti. Kokios viso to pasekmės?

Nesutikčiau su nuomone, kad meilės suvokimas stipriai pakito. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar meilė išlieka filosofinė tema. Kiekvienas ją supranta savaip, tačiau pagrindinė to pasekmė – paaštrėjęs nesaugumo jausmas, kylantis iš baimė būti išduotam, iškeistam į kitą – geresnį. Ar santykių eigai gali turėti įtakos susipažinimo būdas? Ar tai, kad pora susipažino internetu, gali lemti santykių paviršutiniškumą ir trumpalaikiškumą? Santykių eigą lemia poroje esančių žmonių požiūris į santykius, sutampantys lūkesčiai vienas kito atžvilgiu ir panašūs poreikiai būti kartu. Tai neturi nieko bendra su erdve, kurioje įvyko pirminis pažinties kontaktas. Žmonės, kurie šiais laikais vis dar nuvertina internetu pradėtas pažintis ir iš pricipo jų atsisako, labai stipriai sumažina savo galimybes susirasti porą. Galbūt tai nėra taip aktualu 16–23 metų jaunuoliams, nes jie lanko švietimo įstaigas – bendraklasiai ir grupės draugai sudaro pakankamai plačią laisvų partnerių „rinką“. Bet kai gyvenimo ritmas įsisuka į „darbas–namai“ rutiną, pažinčių ratas stipriai susiaurėja. Galiu nuraminti, kad susipažinimo būdas nelemia santykių paviršutiniškumo ir trumpalaikiškumo.

Šiuolaikiniai jauni žmonės nori visų draugystės suteikiamų privalumų, tačiau tuomet, kai reikia įdėti darbo ir pastangų, supranta, kad „dar nesutverti santykiams“, „neturi tam laiko“. Atrodo, kad bet kada galima numesti vieną ir pasiimti kitą. Greitas vartojimas labai greit įsisuko ir į žmonių santykius. Ką tai reiškia? Kodėl taip yra? Ar tokiems žmonėms įmanoma sukurti rimtus santykius?

Greitas partnerių keitimas tikrai susijęs su tuo, kad naują simpatiją gali susirasti net neišlipęs iš lovos. Užtenka turėti išmanųjį telefoną su įjungtu internetu. Tačiau... kai du žmones jungia meilės ryšys ir abipusis noras būti kartu, frazės „aš nesu sutvertas santykiams ir neturiu tau laiko“ tiesiog nevartojamos. Kita vertus, internetinių pažinčių galimybės, ypač atsiradus socialiniams tinklams, daro didelę įtaką nebrandžių žmonių santykiams. Kalbu ne apie žmonių amžių, o būtent apie brandą (ji mažai susijusi su žmogaus biologiniu amžiumi). Kokia tai įtaka? Paranojiškas pavyduliavimas, nepasitikėjimas, neužtikrintumas savimi, baimė būti iškeistiems į kitus, kontroliavimas, slaptas internetinis sekimas ir kitokie niuansai, darantys įtaką žmogaus psichologijai ir santykiams.
Jauni žmonės, kurie socialiniuose tinkluose pasižymi dideliu populiarumu, turi aukštą savivertę. Tol, kol jie nėra pajautę tikros meilės galių, į santykius žiūri gan ciniškai. „Ne vienas, tai kitas“, – jaunam amžiui toks mąstymas labai būdingas. O tai jau patyrę žmonės žino, kad meilė neateina sulig kitu žmogumi. Kad tai – jausmas, vertas pastangų jį išsaugoti. Rimtus santykius sukuria tie, kuriems meilės jausmas yra vertybė, kurie pasiruošę dėl jo šį tą paaukoti.

AUKOTIS NEVERTA

Pasitikėjimas ir lojalumas santykiuose labai svarbus, tačiau ištikimybė šiuolaikiniame pasaulyje atrodo vis mažiau įmanoma. Ką tai rodo? Kodėl taip nebevertiname žmonių?

Neištikimybė yra labai plati tema. Nėra vieno atsakymo, ar verta atleisti neištikimybę. Labai daug įtakos turi žmogaus asmenybė, aplinkybės ir asmeniniai žmogaus jausmai bei norai. Galiu tik pasakyti, kad viskas yra įmanoma. Neištikimybė gali sugriauti nuostabiausius santykius, bet gali ir prikelti naujam gyvavimui senai nublankusius jausmus. Nereikėtų jos visai linčiuoti.

Dažnai merginos nusivilia santykiais dėl nesusikalbėjimo nuo pat jų pradžios. Vaikinai iš jų tikisi vieno, merginos – kito. Nenorėdamos spausti jos neklausia, ko nori iš santykių, bet tyliai tikisi, kad vaikinas norės to paties. Ar yra tikimybė, kad taip ir bus?

Visų pirma, susikalbėjimas turi būti su savimi pačiu. Jei mergina nori rimtų, įsipareigojimais grįstų santykių, bet suvokia, kad nauja simpatija yra tik kūniškais malonumais besidomintis donžuanas, – nusivylimas santykiais bus garantuotas. Ir dėl to nusivylimo bus kalta tik ji, nes joks vaikinas nėra užprogramuotas išpildyti kiekvienos panelės lūkesčių. Visi žmonės turi savo norus, savo jausmus ir savo poreikius. Didžiausia merginų klaida – ignoruoti savo pojūčius ir būti įsitikinusioms, kad vieną dieną viskas pasikeis į gerą arba geresnio už jį tiesiog neras. Visą laiką pabrėžiu: įsiklausykite, ką sako jūsų vidinis balsas. Jei vidumi jaučiate, kad šalia šio žmogaus nėra gerai, kad jo poelgiai skaudina, priimkite tam tikrus sprendimus. Savęs apgaudinėjimas ir prisirišimas prie žmogaus, su kuriuo nesijaučiate laiminga, – tai didžiausia nuodėmė prieš save pačią.

Į SAVE

Kas svarbiausia santykių pradžioje, kad būtų padėtas stiprus prasidedančios draugystės pamatas?Neegzistuoja jokie draugystės pamatai. Tvirti, ilgalaikiai santykiai gali prasidėti net paiku sugulimu į lovą pirmą pažinties vakarą. Kaip ir gali netikėtai sugriūti daug žadantys, ilgalaikiai santykiai, kurie buvo gražūs ir vadovėliškai korektiški nuo pirmų pažinties minučių. Nėra taisyklių, kuriomis vadovaudamasis žmogus turės ilgalaikius, patikimus santykius iki grabo lentos. Santykiai – tai asmenybės išbandymas ir gyvenimo pamokos, kurias privalu išmokti, jei yra noras, kad jos nepasikartotų. Santykiuose svarbiausia – jausti save. Tai – puiki galimybė pažinti save, savo jautriausias vietas. Suprasti, kas skaudina, o kas džiugina. Neignoruokite savo blogos savijautos: joks žmogus nėra vertas kančios.

Pora
Pora
© Shutterstock

Meilė nėra nei paslauga, nei kalėjimas. Meilė – tai jausmas, kylantis iš to, kaip jaučiuosi būdamas šalia to žmogaus, kuris yra toks, koks yra. Tai jausmas, kai nori tam žmogui atiduoti viską, ką savyje turi geriausio, ir jausmas, kad viskas, ką tu duoti, yra vertinama. Visi kiti jausmai, kylantys partnerystėje su meilės objektu, – tai tik atspindys to, ką turi savyje. Pavydas, nerimas, keršto troškimas, pyktis, savigrauža, pataikavimas, nusižeminimas ir t. t. Visi tie jausmai iškyla tik todėl, kad yra mumyse. Todėl bet kokie santykiai – tai puiki terpė pažinti save ir tobulėti.

Visi galvojame, kokia yra ta puikių santykių / meilės formulė. Kaip manote, kas svarbiausia santykiuose? Ką daryti, kad jie būtų sėkmingi?

Mėgautis tuo, ką jie suteikia. Pamiršti godumą ir vertinti tai, ką turi. Mokėti mylėti žmogų už tai, koks jis yra. Ir nepamiršti savęs. Savo asmeninio gyvenimo, savigarbos, savišvietos ir savo vidinio pasaulio higienos. Tai labai svarbu. Tik tas žmogus, kuris myli save ir moka būti laimingas būdamas vienas, sulaukia didžiausios meilės ir pagarbos.

GYVENIMO PAMOKOS

Nebesijaučiame įsipareigoję net nutraukti santykių, kai atrodo, kad jie niekur nebeveda. Tiesiog dingstame, o po pusės metų, neturėdami ką veikti vakare, galime ir vėl atsirasti. Kyla nauji santykių apibūdinimai, tokie kaip „benching“, „ghosting“. Ką reikėtų daryti antrosioms pusėms, susiradus tokį vaikiną / merginą? Ar verta gaišti laiką ir kankinti save?

Nutraukti santykius visais atvejais yra nemalonu. Natūraliai žmogus vengia to, kas jam siejasi su žodžiu „nemalonu“. Daug lengviau tiesiog dingti. Nieko neaiškinti ir nesiteisinti. Po kažkiek laiko nutraukti santykiai gali atrodyti klaida, todėl bandoma juos susigrąžinti. Kitą vertus, tai gali būti tik spontaniškas veiksmas, parodomas dėmesys buvusiam partneriui. To nereikėtų sureikšminti, o santykius verta atnaujinti tik tuo atveju, jei yra jausmas, kad norisi būti su tuo žmogumi. Kankinti savęs vienareikšmiškai negalima. Bet ką mes vadiname kančia? Jei jauti norą būti su tuo žmogumi, ar tai kančia? Gaišti laiką? Tai neįmanoma, jei žmogus traukia ir jaučiamas noras būti su juo. Vadinasi, yra dar kažkas, dėl ko verta vėl susieiti. Net jei vėliau vėl įskaudins, tai reikštų tik tai, kad gyvenimo pamoka dar nebuvo išmokta ir ta patirtis buvo reikalinga pačiam žmogui, kaip mokinukui reikalingas kurso kartojimas, kai metų edukacinė programa nebūna įsisavinta.

Vieni žmonės užsiima nuolatiniais ieškojimais, o kiti, būna, nepajėgia išsiskirti. Bando tris, penkis kartus, tačiau po kurio laiko ir vėl sugrįžta į vienas kito glėbį. Ar tokia draugystė gali kur nors nuvesti? Ar verta taikytis su žmogumi, kurį jau ne vieną kartą palikai / buvai paliktas?

Negaliu vienareikšmiškai atsakyti, ar verta, prieš tai neišanalizavusi konkrečios situacijos su konkrečiais žmonėmis. Man visuomet smalsu išsiaiškinti, kodėl žmonės, kurie traukia vienas kitą, nesugeba kartu sugyventi. Būtent to atsakymo į klausimą „kodėl“ suvokimas leidžia atsakyti į klausimą, „ar verta“ vėl susieiti, jei vieną, du, tris kartus to sėkmingai padaryti nepavyko. Visos tos vidinės (sielos) traukos gyvenime egzistuoja tam, kad dėl jų gautume tai, ko mums reikia, t. y. būtent tų gyvenimo pamokų, kurių mes ir atėjome į šį gyvenimą išmokti. Be viso šito žmogaus egzistencija būtų visiškai beprasmė. Todėl apčiuopus esmę, kodėl jiems nepavyksta susigyventi, galima daryti prielaidas, kokių gyvenimo pamokų neišmoko, jei po kiek laiko vėl grįžta vienas prie kito.
Turime suprasti labai aiškiai – gyvenimas nėra duotas tam, kad mes tvarkingai jį nugyventumėme pagal kažkieno sukurtas taisykles. Gyvenimas duotas tam, kad žmogus patirtų, išgyventų ir išmoktų savo lemties pamokas bei dvasiškai tobulėtų. Nėra gyvenime klaidų ir blogų sprendimų. Yra tik neišmoktos gyvenimo pamokos ir dėl to pasikartojantys gyvenimo scenarijai.

SVARBIAUSIA – TIKĖTI

Nors sakoma, kad tobulos antrosios pusės neįmanoma surasti, turbūt yra esminių dalykų, kurie turi sutapti, kad būtų galima šlifuoti kampus ir užauginti brandžią draugystę. Kokie jie?

Kuo labiau panašesni žmonių pomėgiai, gyvenimo būdas, vertybės, mentalitetas, tuo tvirtesni ir laimingesni yra jųdviejų santykiai. O, bet, tačiau... Save šlifuoti galima be ribų. Turint noro galima prisiderinti prie bet kokio partnerio. Svarbu, kad būtų abipusė pagarba vienas kito asmenybei ir branda, leidžianti suvokti, jog santykiuose šlifuoti reikia save, o ne bandyti pakeisti kitą.

Vasario vieniši žmonės laukia su nerimu. Atrodo, ta įsimylėjėlių diena vis primena, kaip nesiseka santykiai, kokie vieniši esame. Tačiau mylimo žmogaus parduotuvėje nenusipirksi, negausi net gerai dirbdamas ar mokydamasis. Kartais jis tiesiog nepasirodo gyvenime, kad ir kiek kartų bandytume kurti santykius. Ar verta save alinti vaikštant į pasimatymus, ieškant pažinčių? O gal tas, kas neieško, ir neranda?

Meilė, partnerystė – tai likimo dovana. To tikrai nei užsidirbsi, nei nusipirksi. Jei žmogui likimo lemta išmokti vienišumo pamoką, svajonė apie partnerystę neišsipildys iki tol, kol žmogus neišmoks susigyventi su savo vienišumu. Tam, kuriam ilgą laiką nepavyksta sukurti ilgalaikių santykių, net dedant dideles pastangas, reiktų įsigilinti į save. Ką darau blogai? Kodėl man nepavyksta? Kaip jaučiuosi, kai neturiu poros? Kodėl man jos reikia? Kuo aš galiu būti įdomus ir naudingas savo parneriui? Jei nuspręsiu visus metus būti vienas, ar mano gyvenimas nuo to pasidarys nykesnis?

Savęs pažinimas kiekvienu gyvenimo etapu yra labai svarbus. Kuo labiau suprasite save ir savo jausmus, tuo gyvenimas darysis lengvesnis ir paprastesnis. Nereikės nieko kaltinti dėl savo padėties. Nei interneto, nei gražesnių už save, nei šalies, kurioje gimei. Būti savo laimės šeimininku yra pats nuostabiausias jausmas gyvenime, ir jis nepriklauso nuo jokių aplinkybių. Tai priklauso tik nuo tavo mąstymo ir požiūrio į save bei savo gyvenimą.

Ieškoti ar neieškoti – kiekvieno asmeninis reikalas. Jei jauti kančią vaikščioti į pasimatymus, tai kam save alinti? Gal tiesiog užtenka suteikti galimybę atrasti tave. Kita vertus, anketa pažinčių portale ar pažinčių programėlė nepakenks net tiems, kurie tingi ieškoti. Galbūt netikėtai būsi surastas to, kuris visą gyvenimą ieškojo tavęs. Niekada nepraraskite tikėjimo: gražiausi gyvenimo dalykai kartais nutinka visai netikėtai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją