Sausio „PANELĖJE“ – Monikos Linkytės išpažintis: „Dalis pramogų pasaulio dabar galvoja, kad man galvoj negerai“

 (2)
Nors sausį baigiasi šventinė nuotaika, ateina stingdantys šalčiai, atsiskaitymai ir liūdniausia metu diena, mėlynasis pirmadienis, tai tuo pačiu daug žadanti starto linija, liepianti pasiruošti laukiantiems netikėtumams. Kai pajausi, jog į duris beldžiasi liūdesys, į rankas greitai griebk naująją PANELĘ, kurioje sutiksi savo bendraminčių, susigrąžinsi gerą nuotaiką ir pasikrausi motyvacijos visiems ateinantiems metams!
© Panelė

Jei vyktų metų pokyčio rinkimai, dainininkė Monika Linkytė (24) greičiausiai taptų nugalėtoja. Prieš metus pirmą kartą „Panelės“ viršeliui pozavusi Monika dar džiaugėsi neišblėsusiu „Eurovizijos“ dėmesiu, kalbėjo apie talentingus ir garsius savo draugus, jų palaikymą ir nekantraudama laukė artėjančių M.A.M.A. apdovanojimų. Likimas po jų lėmė parsivežti namo net tris statulėles, o kartu – parą verkimo, ištisas savaites sumaišties, sudėtingų sprendimų ir už viską skaudesnę dar visai neseniai artimais vadintų žmonių išdavystę bei intrigų. Šiandien Monika – Londono BIMM universiteto studentė, tvirtą nuomonę ir vidinę ramybę pagaliau radusi vokalistė, pasiryžusi atvirai papasakoti, kas per tuos metus iš tikrųjų įvyko.

Viktė Ažukaitė (20) fechtuojasi nuo tada, kai pati dar buvo špagos dydžio. Augdama fechtuotojų šeimoje ji iš pradžių stebėjo mamos auklėtines, o vėliau ir pati pabandė apsivilkti baltą aprangą. Nors specialistai tikino, kad mergina „neturi duomenų“, ji užsispyrė įrodyti, kad čempione ne gimstama, bet tampama: „Sportas išugdo stiprias moteris, turinčias tvirtą charakterį. Maža buvau tyli, baili, gerietė, bet taip pasikeičiau, kad galiu ne tik už save, bet ir už kitus kovoti. Mano mama visada kartoja, kad sugeba užau- ginti tik naglas merginas. (Juokiasi.) Bet sporto pasaulyje kitaip – nė iš vietos! Turiu svajonę būti pirmąja, Lietuvai parvežusia medalį iš Europos ar pasaulio čempionato. Sesuo jaunimo grupėje yra buvusi aštunta, mama – suaugusiųjų, o aš noriu nušluostyti nosis joms abiems.“

Vilnietis Vilius Grižas (21) iki aštuoniolikos nebuvo iškėlęs kojos iš Lietuvos, o baigęs mokyklą, su keliais centais kišenėje, išėjo į gatvę ir pradėjo stabdyti pakeleivingus automobilius. Planavo nutranzuoti iki Portugalijos, kur turėjo vykti jo savanorystė, bet esant kitame Senojo žemyno gale metų projektą atšaukė. Vilius nepasimetė, negrįžo namo. Tuos metus jis skyrė savęs ieškojimams ir nuotykių kupinoms kelionėms po atokiausius Europos kampelius. Gyveno urve, netyčia kirto karinę treniruočių stovyklą, o galiausiai susitranzavo keltą į Afriką.

Grįžęs namo jis nenustygsta vietoje. Šiuo metu Vilius dirba kalėdiniame miestelyje ir taupo pinigus naujai transporto priemonei: „Šiuo metu planuoju savo gyvenimo kelionę aplink pasaulį. Per visus septynis žemynus keliausiu su dviračiu, neturėdamas jokių santaupų. Noriu įrodyti, kad kelionėms nereikalingi pinigai!“

Verslininkas, kūrėjas, gitaristas, dizaineris ir idėjų generatorius – vilnietis Rapolas Gražys (25) vienas atlieka komandos darbą. Jis sukūrė prestižinį prekių ženklą „LAVA Guitars“ ir savo pomėgį groti gitara pavertė sėkmingu visame pasaulyje garsėjančiu verslu. Unikalus dizainas, kokybiškiausios detalės, preciziška gamyba ir prabangūs pristatymai žymiausiose parodose padėjo Rapolui tik baigus universitetą sukurti nepriekaištingos reputacijos projektą – jį pastebėjo ne tik žymiausi pasaulio gitaristai, bet ir Jungtinių Arabų Emyratų karališkoji šeima: „Už tokią sumą, kiek kainuotų gintarinė gitara, gali nusipirkti automobilį ar motociklą, bet kiekvienas daiktas ekskliuzyvinis daiktas ir nėra skirtas masėms. Jis sukurtas vienam žmogui, kuris myli muziką, pasiims ją pagroti, bet tikrai neiškeis į ją namo.“

Iš Švenčionėlių kilęs Martynas Mažvila (21) tik baigė mokslus ir šiuo metu mėgaujasi pirmaisiais darbo mėnesiais. Paskutiniame kurse darbdaviai jį patys susirado ir pasiūlė kur kas aukštesnį nei vidutinį atlyginimą. Ne, jam nereikėjo baigti prestižinio universiteto ar paklausios specialybės, kaip ką tik pagalvojai. Per dvejus metus Vilniaus automechanikų ir verslo mokykloje vaikinas išmoko amato, apie kurį visada svajojo, tapo geriausiu Lietuvoje jaunuoju automechaniku ir dabar džiaugiasi diagnostiko darbu oficialiame „Volkswagen“ salone Vilniuje.

Profesinės mokyklos Lietuvoje labai nuvertinamos. Esą, į jas stoja tik kitur neįstoję, o prisipažinti, kad tokioje mokaisi, taip pat kažkodėl daugeliui vis dar nepatogu. Nusprendėme paneigti šį mitą, nes žinios ten skiriasi tik tuo, jog yra praktinės, o dabar visame pasaulyje – amatų suklestėjimo metas.

Ar kada susimąstei, ką iš tiesų reiškia žodis „tobula“? Neretai girdi sakant „ši mergina tiesiog tobula!“, „jos veidas (figūra) atrodo tobulai“. Įdomiausia, kad, išgirdusi šias frazes, mintyse kiekviena nusipieštųkitokį vaizdinį. Vienos norėtų numesti svorio, kitos anaiptol – priaugti. Jeigu plaukai banguoti, tai tobulybė turbūt būtų tiesiais lyg stygos plaukais, o tiesiaplaukė negali iš galvos išmesti holivudiškų garbanų. Bet galbūt pagaliau sualukėme laiko, kai vertiname ne išvaizdą, o asmenybę, plačiau žvelgiama į žmogaus stilių, savybes ir originalumą? Žodį „tobulybė“ jau seniai laikas keisti „išskirtinė“, „unikali“ ar „nepaprasta“. Tai patvirtino ir mūsų pašnekovai: modelių atrankoje sužibėjusi nestandartinės figūros savininkė Ugnė Savickaitė, kasdien su tobulo kūno troškimais susidurianti trenerė Inga Žuolytė, modelis Karolis Inokaitis ir vaizdo tinklaraštininkė Laura Judickaitė.

PANELĖS žurnalo vyr. redaktorė Vytautė Žališkevičiūtė nostalgiškąjį sausį kviečia pokalbiui apie tai, kuo būti užaugus. Visada atsiranda klausimų, kurių niekas netrokšta išgirsti. Vieniems tai – kaip išlaikei egzaminus, kitiems – ar turi antrąją pusę, tretiems – kiek uždirbi, o dauguma jaunų žmonių sudreba išgirdę klausimą „Tai kuo būsi užaugęs?“ Vytautė ramina, jog net jei trečią kartą įstojai į, kaip paaiškėjo, nemielą specialybę. Net jeigu skaitai šį tekstą paslapčia tualete, stumdama laiką nuobodžiausiame pasaulio darbe. Net jei gresia dvejetas iš matematikos. Net jei mama svajoja šeimoje turėti chirurgą, o tu, jos nelaimei, nori gelbėti ne dvikojų, o keturkojų gyvybes, vilties tau yra su kaupu!

Aplink tave neabejotinai yra žmonių, kurie vienu metu dirba, mokosi, sportuoja, keliauja ir dar su draugais spėja susitikti. Į milijoninį kartą užduotą klausimą, kaip viską suspėja, atsako vienodai: „Paprasta, tereikia mokėti planuoti savo laiką!“ Vis numodavai ranka ir tvirtai manai, kad tai paros tau nepailgins? Laisvą minutę nusprendėme pasigilinti, kokia nauda iš to laiko planavimo. Pasirodo, tai tikrai ne tuščios kalbos. Sausio numeryje ne tik rasi skirtingas laiko planavimo technikas, įgūdžių ugdymo specialistės patarimus, bet ir galimybę laimėti spalviną šių metų planuotę!

Santykių temos aktualios visada, nesvarbu, tai būtų šventiškiausias metų menuo, ar labiausiai keliantis liūdnas mintis. Šį kartą santykių rubrikoje gvildename naujas draugystės tendencijas, angliškai vadinamas „ghosting“, „benching“ ir „zombieing“.

„Susitinkame šiandien vakare, kaip ir planavome?“, – nusprendi pasitikslinti dėl trečiojo pasimatymo su savo simpatija, tačiau atsakymo nesulauki nei tą, nei kurį kitą vakarą. Jis ir toliau gyvena savo gyvenimą, deda nuotraukas iš sekmadienio priešpiečių su draugais, lyg tavęs jo gyvenime nė nebūtų buvę? Turbūt pakliuvai į vienus iš santykių dilemų (angl. k. ghosting) spąstų, kai viena pusė dingsta iš jausmų horizonto nesugebėjusi nė atsisveikinti. Mes skubame į pagalbą tau paaiškinti, kada jo laukti ir tikėtis šiltų jausmų, o kada jis jau seniausiai papustęs padus iš jūsų meilės lizdelio.

Kiekvieną mėnesį gyvenimiška patirtimi paskutiniame žurnalo puslapyje dalijasi aktorė, televizijos ir radijo laidų vedėja Beata Tiškevič. Sausio numeryje Beata kalba apie banguotą gyvenimo jūrą: „Aukščiausiai sugebame skristi, kai atsispiriame nuo dugno, geriausių rezultatų pasiekiame, kai supykstame, kai prarandame, kai išdrįstame viską pradėti iš naujo. Šiandienos laimė ar ramybė nėra galutinis rezultatas. Tai – ne statula, kurią pastatai ir džiaugiesi nieko nekeisdamas visą likusį gyvenimą. Viskas iš rankų sprūsta – ir pasitikėjimas savimi, ir ramybė, ir meilė sau bei kitiems, ir laimė, ir džiaugsmas.“ Svarbu būti visuomet būti pasiruošus priimti iš savo kelio viską šluojančią gyvenimo audrą. O kaip tai padaryti, šį mėnesį savo pavyzdžiu ir pataria Beata.

Kartais atrodo, kad galėtum kasdien darytis makiažą pas vizažistę, nes niekaip neprisijaukini makiažo teptukų? Nusiramink. Viskas priklauso nuo požiūrio. Keletas naujų triukų tavo atmintinėje, odai idealiai tinkantis naujas kremas nuo šalčio ar pagrindiniu akcentu tapusi nagų lako spalva gali suteikti geriausias emocijas net ir labai ūkanotą dieną.

Norą sportuoti ir gyventi sveikiau akivaizdžiai didina dailūs sporto drabužiai. Gera naujiena ta, kad nuo šiol, net įsigijusi dailių sporto drabužių ir nepradėjusi lankyti treniruočių, jausiesi morališkai geriau, mat sportiniai drabužiai išeina į viešumą! Pasaulyje sparčiai populiarėjantis vadinamasis athleisure stilius (lietuviškai skambėtų panašiai kaip sportilsis) diktuoja, kaip kasdien derinti sportinius ir klasikinius drabužius. Ateinančiais metais būk pasiruošusi maištauti!

Taip pat numeryje:

Mados dienynas

Laimės medžioklė su „NU KAIP“ tinklaraštininke Monika

Tavo charakterio spalva

Tendencijos namų sąlygomis

... ir daug kitų temų!

SAUSIO MĖNESIO „PANELĖ“ PREKYBOJE JAU NUO SAUSIO 5 DIENOS!

Nori mylimiausią žurnalą skaityti pirmoji? Prenumeruok geriausiomis sąlygomis ir gauk „PANELĘ“ tiesiai į namus!

PRENUMERATOS PASIŪLYMO IEŠKOK ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją