Knygą pristatęs lyčių lygybės aktyvistas: kodėl feminizmas svarbus kiekvienai merginai

 (3)
Aktyvistas, lyčių lygybės dėstytojas ir „šviežiai iškeptos“ knygos „Feminizmas – žodis, kurio negalima minėti“ autorius Donatas Paulauskas (26) yra vienas iš nedaugelio jaunų žmonių, Lietuvoje garsiai kalbančių apie moterų patiriamas socialines problemas. Kovo 8-оji – Tarptautinė moters diena – puiki proga jas prisiminti!
© Mato Oželio nuotr.

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbame apie feminizmą, tačiau iš diskusijos sunku suprasti, kas sudaro šią sąvoką. Kaip tu ją aiškini?

Jeigu neturi dešimties minučių, kad paaiškintum, atsakai trumpai, kad feminizmas – politinė, socialinė, ekonominė lyčių lygybė. Esmė ta, kad moterys ir vyrai būtų lygiai vertinami ir neliktų vertybinio susiskirstymo. Šiandien visi kalba apie lyčių lygybę, bet bijo žodžio „feminizmas“. Tai tarsi koks baisus žodis, kurį retas drįsta viešai ištarti. Noriu sugrąžinti šį žodį, nes feminizmas yra šiek tiek plačiau nei lyčių lygybė. Pastaroji nepasako, kaip atsiranda lyčių nelygybė, ji tik konstatuoja. Kaip, kas, kodėl – neaišku. Feminizmas gali tai paaiškinti, nes kalba apie patriarchatą, rasizmą, lyčių nelygybę įvairiose srityse, vyrų padėtį. Tai lyg pažiūrų ir vertybių sistema, mąstymo ir gyvenimo būdas, labiau susijęs su tuo, kaip tu elgiesi savo santykiuose.


Šių metų Knygų mugėje pristatyta pirmoji tavo knyga. Tai – įspūdingas įvykis, tavo gyvenime jis įvyks labai anksti. Ar seniai turėjai tokį tikslą?

Visai neplanavau rašyti knygos. Kiti žmonės svajoja parašyti, išleisti ir būti laimingi. Man taip nebuvo. Galiu sakyti, kad ji išėjo visai atsitiktinai. Visų pirma, bandžiau rašyti ilgesnį tekstą asmeniškesne forma. Naujienų portalui DELFI rašydavau publicistinius tekstus, reaguodavau į aktualijas ir jas perteikdavau straipsniuose. Pagalvojau, kad būtų įdomu parašyti, iš kur ir kaip feminizmas atsirado, apžvelgti esamus pavyzdžius. Viena iš idėjų, kodėl rašiau knygą, buvo mintis, kad aš pats būčiau norėjęs tokią paimti į rankas, kai man buvo aštuoniolika.

Tokios knygos, kad suvestų visas pasklidusias idėjas į vieną ir parodytų, koks iš tikrųjų įvairus yra feminizmas, perteikiant per asmeninę prizmę, nebuvo. Atsikėlę ryte mes įlendame į tam tikras lyčių taisykles ir nepabėgame net eidami miegoti: vieni įlendam į mėlyną pižamą, o kiti – į rožinę. Nesakau, kad tikslas yra pabėgti, bet svarbu sąmoningai suprasti ir konstatuoti, kokiose situacijose toms taisyklėms natūraliai paklūstame. Tuomet galėsime kritiškai įvertinti, ar norime taip gyventi.

Knygoje kalbi, kad feminizmas reikalingas ir moterims, ir vyrams. Kodėl?

Feminizmas, kaip pažiūrų sistema, linkusi labiau kreipti dėmesį į moterų padėtį, nes jos dažniau atsiranda mažiau palankioje pozicijoje nei vyrai. Visų pirma, dar turime analizuoti moterų situaciją, tai labiau „deganti“ problema. Tačiau jau trisdešimtmetį feminizmas kalba ir apie vyriškumą. Pamažu pradėta suprasti, kad lyčių sistema kenkia ir vyrams. Tiek moterys, tiek vyrai suvaržyti lyčių normų, nuo jų nukenčia. Ryškiausios vyriškumo normos bando vaizduoti vyrus labai stiprius emociškai, ištvermingus fiziškai, galinčius uždirbti daug pinigų ir išlaikyti šeimą.

Esmė ta, kad tai yra idealas ir lūkesčiai, kurių tikisi visuomenė, bet visus juos įgyvendinti labai sunku. Didžioji dauguma vyrų jų išvis negali įgyvendinti, o, jeigu bent vieno dėmens neatitinki, vadinasi, nesi tikras vyras. Jeigu mergina ar žmona uždirba daugiau, vyrai jaučiasi pažeminti, sugniuždyti. Per praėjusič finansinę krizę daug vyrų neteko darbo, ir savižudybių skaičius iškart išaugo. Tad iš esmės niekas lyčių sistemoje negyvena laimingas. Moteris turi būti jauna, liekna, gražiai apsirengusi, sėkminga, norinti sukurti šeimą, susilaukti vaikų. Kur pažiūrėsi, visur drama.

Kodėl visoms merginoms aktualu perskaityti tavo kūrinį?
Per moterų istorijas ir savo asmenines patirtis į šią knygą įnešu šiek tiek gyvenimo, parodau asmeninį lygmenį, su kuriuo gali tapatintis žmonės, neturintys specifinio išsilavinimo ar žinių šia tema. Daug žmonių susiduria su tomis pačiomis problemomis, nesvarbu, mergina dar tik svajoja apie karjerą, ar jau yra jos viršūnę pasiekusi moteris.
Smurtas šeimoje – viena iš lyčių lygybės problemų, apie kurią kalbu knygoje. Ir tokie dalykai nesirenka žmonių. Turėjau klasės draugę, kurią dar mokykloje mušė vaikinas. Kai kurios merginos labai anksti patiria suaugusių gyvenimo problemas. Jos mato tas pačias seksistines reklamas, nurodančias, kaip turi atrodyti, jeigu nori būti geidžiama, susiduria su seksualiniu priekabiavimu, seksistiniais juokeliais. Visa tai puikiai žinau, nes studentės pačios išsipasakoja. Daugumą merginų Lietuvoje liečia lyčių lygybės problemos arba, deja, palies ateityje. Dėl to svarbu žinoti, kaip jas atpažinti, neprisiimti gėdos sau. Iki šiol mąstoma: jeigu patyrei smurtą ar išprievartavimą, gėda apie tai pasakyti. Būtent gėda nuolat lydi šią sritį, bet, kai kalbame apie tai viešai, gėda mažėja. Kai nelygybė nebėra pagrūsta po kilimu, supranti, kad nėra ko gėdytis.

Donato interviu apie jo susidomėjimą lyčių nelygybe, susidūrimus su tikraisiais lyčių skirtumais ir tikėjimą šviesia ateitimi skaityk kovo mėnesio PANELĖJE!


Nori mylimiausią žurnalą skaityti pirmoji? Prenumeruok geriausiomis sąlygomis ir gauk „PANELĘ“ tiesiai į namus!

PRENUMERATOS PASIŪLYMO IEŠKOK ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žurnalas „Panelė“