Universiteto ir kolegijos absolventai: kuriems konkurencinę kovą nugalėti lengviau?

Šiandienos darbo rinkoje reikalingi įvairios kvalifikacijos specialistai: tiek turintys universitetinį, tiek koleginį, tiek ir profesinį išsilavinimą. Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija, jog vis daugiau kolegijas baigusių darbo rinkos dalyvių praveria ir universitetų duris.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokį sprendimą karjeros planavime lemia tai, jog sutrumpintosiomis ir papildomosiomis studijomis universitete – ne tik įgyjamas aukštesnio lygio kompetencijas suteikiantis išsilavinimas, bet ir praplečiamos profesinės veiklos galimybės. Būtent dėl pastarųjų universitetų absolventams konkuruoti besikeičiančioje darbo rinkoje sekasi kur kas sėkmingiau.

Vadovaujančios pozicijos ir aukštesni atlyginimai

Rinkos procesai lėmė, kad vienoms verslo sritims labiau reikalingi praktinių įgūdžių nestokojantys kolegijose paruošti specialistai, o kitoms – įvairesnių teorinių žinių ir kompetencijų turintys universitetų absolventai. Vis tik šiandienos patirtis rodo, jog siekiant užimti aukštesnes pareigas ir uždirbti konkurencingesnius atlyginimus universitetinis išsilavinimas – vienas svarbiausių veiksnių.
„Universitetinis išsilavinimas pripažįstamas ir itin vertinamas visoje Europoje. Universitetinės studijos, pirmiausia, rengia ne konkrečiai darbo vietai, o tam tikroje visuomenės veikloje ar sistemoje gebančius veikti ir jas tobulinti specialistus. Juolab kad šiandien yra ir tokių pareigybių, ypač vadovaujančiosios grandies, į kurias norint pretenduoti universitetinis bakalauro laipsnis tiesiog yra būtinas. Pavyzdžiui, jei nesi baigęs universitete bakalauro studijų, vadinasi, negali įgyvendinti ypatingų statinių priežiūros ar vadovauti tokiems objektams“, – aiškino Laima Liukinevičienė, Šiaulių universiteto Studijų tarnybos direktorė.

Kad universitetinis išsilavinimas leidžia sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje patvirtina ir įsidarbinimo rodikliai. Pavyzdžiui, remiantis naujausiais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, daugiau kaip 80 proc. Vilniaus valstybinių universitetų absolventų įsidarbina per pirmuosius metus po studijų baigimo, tuo tarpu sostinės valstybinių kolegijų absolventų įsidarbinimo rodiklis siekia 77 proc.

„Kalbant iš Šiaulių universiteto perspektyvos, mūsų absolventų įsidarbinimo rodiklis patenka į vienų aukščiausių Lietuvoje sąrašą – siekia 80 proc. ir lenkia visas Šiauliuose esančias aukštąsias mokyklas“, – sakė Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros neakademinės veiklos tarnybos vyresnioji specialistė Tatjana Bakanovienė.

Ir jei įsidarbinimo rodikliai gali pasirodyti apylygiai, universitetinio išsilavinimo pranašumus padės išryškinti atlyginimų skirtumai. Mat pagal šalies atlyginimų vidurkius, bakalauro studijas baigusieji uždirba kone 20 proc., o magistro – per 30 proc. daugiau nei koleginį išsilavinimą turintys darbuotojai.

„Išlygina“ studijų skirtumus

Kolegijų absolventams, kurie nori įgyti universiteto pirmosios studijų pakopos bakalauro laipsnį, sudaroma galimybė pasirinkus sutrumpintųjų studijų programą suvienodinti turimo koleginio ir siekiamo universitetinio išsilavinimo skirtumus. Kitaip tariant, kolegijas baigę asmenys ir pasirinkę sutrumpintąsias studijas per itin optimalų 1–2 m. laikotarpį gali įgyti aukštąjį universitetinį bakalauro išsilavinimą.

Itin patogu tai, kad, pavyzdžiui, vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvoje sutrumpintąsias studijas gali pasiūlyti visoms realizuojamoms bakalauro studijų programoms. Pastarasis vien pernai sulaukė per 100 kolegijų absolventų, pageidaujančių įgytą išsilavinimą praturtinti sutrumpintosiomis studijomis.

„Sutrumpintąsias ir papildomąsias studijas siūlome visiems, kurie nori tobulėti ir įgyti aukštesnio lygio išsilavinimą. Šios studijos visų pirma – parankus pasirinkimas kolegijų absolventams, kadangi studijų metu įgytas tam tikros siauresnės srities teorines ir praktines žinias galima papildyti kur kas universalesniu bei daugiau kompetencijų suteikiančiu universitetiniu išsilavinimu. Universitete įgytas išsilavinimas skatina kūrybiškumą, ugdo analitinį mąstymą ir, svarbiausia, leidžia tapti aukščiausios kvalifikacijos specialistu savo srityje“, – vardijo T. Bakanovienė.

Atveria kelius į magistrantūrą ir praplečia profesinę veiklą

Sutrumpintosios studijos ne mažiau aktualios ir siekiantiesiems magistro laipsnio. „Šios studijos yra itin reikšmingos tiems asmenims, kurie ketina studijuoti magistrantūrą nemokamai, t. y. valstybės finansuojamose vietose, nes dėl jų tenka konkuruoti su turinčiaisiais universitetinį bakalauro laipsnį“, – sakė L. Liukinevičienė.

Kaip teigia T. Bakanovienė, pagal priėmimo į universitetus taisykles, į magistrantūros studijas gali pretenduoti tik tie, kurie yra baigę pagrindines universitetines studijas. Todėl sutrumpintos ir papildomosios, apimančios pagrindinių studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į magistrantūrą, studijos neturintiesiems universitetinio išsilavinimo apskritai suteikia galimybę studijuoti magistrantūros studijose.

„Tarp stojančiųjų į magistrantūrą sulaukiame ir kitos studijų krypties nei baigtos bakalauro studijos absolventų tiek iš mūsų, tiek iš kitų universitetų. Tuo tarpu trumpesnės, 20–40 kreditų apimties, paprastai iki 4 mėn. trukmės papildomosios studijos suteikia teisę ir paruošia kitos krypties magistrantūrai. Sėkmingai baigus papildomųjų studijų kursą, išduodama akademinė pažyma, kurią pateikus tais metais galima stoti į pasirinktą magistrantūros programą“, – aiškino L. Liukinevičienė.

Sutrumpintąsias studijas dažnai renkasi ir tie asmenys, kurie jau turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau norėdami būti universalesni siekia įgyti artimų turimoms, tačiau įvairesnių kompetencijų, kurias gali suteikti kitos studijų programos.

Matematikos bakalaurą baigusi ir antrosios pakopos studijas pasirinkusi Auksė Petrauskytė pabrėžė, jog planuojant karjerą ekonomikos magistrantūra Šiaulių universitete tapo kryptingu posūkiu, atversiančiu kur kas daugiau įsidarbinimo galimybių. „Magistrantūros studijas pasirinkau, norėdama ne tik įgyti naujų žinių bei kompetencijų, bet ir užimti geresnes pareigas darbe. Natūralu, jog įgytas magistro išsilavinimas leis tapti rimta varžove ekonomistų darbo rinkoje“, – sakė studentė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją