Magistrantūros studijos šiandien: laiko švaistymas ar būdas konkuruoti darbo rinkoje?

Palyginti su kitomis Europos šalimis didelė Lietuvos gyventojų dalis yra įgiję bakalauro laipsnį. Kadangi pastarojo pakanka susirasti darbą, apie tolesnes – magistrantūros studijas dažnai ne tik kad nebegalvojama, bet ir manoma, jog antroji studijų pakopa tėra tik laiko švaistymas. Vis tik pastarųjų metų tendencijos rodo, jog magistro laipsnis aukštųjų mokyklų absolventams teikia išties svarių pranašumų: leidžia pakeisti veiklos kryptį, sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje ir uždirbti patrauklesnius atlyginimus.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Komforto zonos atsisakyti nereikia

Manymas, jog magistrantūros studijos neatsiperka, nėra vienintelė priežastis, kodėl antrosios pakopos studijos Lietuvoje nėra tokios populiarios. Pastarųjų neretai atsisakoma neapibrėžtam laikui ir dėl noro pailsėti, tarsi „pravėdinti galvą“ po ką tik pasibaigusių bakalauro studijų. Pasirinkimą siekti aukštesnio mokslinio laipsnio dažnai apriboja ir finansinė padėtis.

„Esame įpratę, kad bakalaurą baigusiems jaunuoliams tarsi yra pats metas išlįsti iš po tėvų sparno ir susirasti darbą, užsidirbti pragyvenimui. Tuo tarpu studijuoti magistrantūroje, užuot dirbus, neretam atrodo pernelyg didelė prabanga. Natūralu, jog magistrantūra atima nemažai laiko, tačiau studijas ir darbą suderinti tikrai įmanoma“, – sakė Tatjana Bakanovienė, Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros neakademinės veiklos tarnybos vyresnioji specialistė.

Dauguma magistrantūros studijų programų šiandien vykdomos nuolatine studijų forma, tačiau paskaitos organizuojamos ciklais, dalis dalykų dėstoma mišriu nuotoliniu būdu, siūlomas lankstus paskaitų tvarkaraštis – paskaitų pradžia nuo 17 val.

„Tai ypač aktualu dirbantiems, keliaujantiems, šeimas sukūrusiems ar judėjimo negalią turintiems studentams, todėl atsižvelgiama į šių socialinių grupių studentų norą derinti studijas ir darbą ar šeimą. Pastebime, jog vis dažniau studijuoja ir vyresnio 30–40 m. amžiaus gyventojai. Dėl stojančiųjų susidomėjimo tokias populiarias socialinių mokslų programas, kaip ekonomika, finansų ir investicijų ekonomika, vadyba, viešasis valdymas 2017 m. siūlome ir ištęstine studijų forma“, – pasakojo Šiaulių universiteto studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys.

Padeda neiškristi iš darbo rinkos

Magistrantūros studijos pirmiausia – patrauklus pasirinkimas tiems bakalauro absolventams, kurie nori pagilinti žinias ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją jiems įdomioje srityje. Taip pat tai yra puiki atspirtis tolesnėms doktorantūros studijoms tiems, kurie ketina siekti karjeros universitete ir didinti pastarojo mokslininkų potencialą.

„Magistrantūros studijas Šiaulių universitete renkasi tiek mūsų, tiek ir kitų aukštųjų mokyklų absolventai. Vieni jau dalyvaudami darbo rinkoje magistrantūros studijomis realizuoja savo tobulėjimo ir asmenybės augimo poreikius. O štai kiti dar bakalauro studijų metu rengdami baigiamąjį darbą susižavi moksliniais tyrimais ir nori toliau plėtoti šias savo kompetencijas“, – kalbėjo dr. R. Bubnys.

Studentai
Studentai
© Shutterstock

Ryškėja ir kiek kitokia tendencija – vis daugiau stojančiųjų renkasi ne tik artimą įgytai magistrantūros studijų programą, bet ir visai kitos studijų srities. „Bakalauro studijos dažnai pasirenkamos iškart po mokyklos, kai jaunam žmogui sudėtinga pasirinkti studijų kryptį, svarbūs yra ir bendraamžių pasirinkimai. Todėl kitos srities magistras tampa puikiu sprendimu rasti iš naujo mėgiamą ir daugiau karjeros galimybių atveriančią sritį. Kartais ir pasirinktas darbas padiktuoja poreikį kitos krypties studijoms, o magistrantūra leidžia praturtinti ankstesnių studijų metu įgytą ir darbo rinkoje jau patikrintą profesinę patirtį“, – pasakojo T. Bakanovienė.

Kad kitos srities magistrantūros studijos atveria daugiau galimybių realizuoti save, pritaria ir Šiaulių universiteto antro kurso magistrantė Sonata Tenytė. „Dar studijuodama lietuvių filologijos ir komunikacijos bakalaurą pajutau, kad intuityviai kyla noras domėtis skirtingų socialinių sluoksnių bendravimo psichologijos ypatybėmis, kitų pasaulio šalių kultūrų skirtybėmis, tarpkultūriniais santykiais, socialine atskirtimi visuomenėje ir pan. Atsirado minčių, kad norėčiau su tokia specifika sieti ir savo ateitį. Todėl ėmiau ieškoti studijų programos, kuri padėtų gilinti žinias šioje srityje. Apmąsčiusi keletą variantų, įvertinusi siūlomas Lietuvos aukštųjų mokyklų programas, susijusias su mano išvardintomis interesų sritimis, pasirinkau tarpkultūrinio ugdymo ir tarpininkavimo studijas Šiaulių universitete“, – aiškino studentė.

Lengviau nugalėti konkurencinę kovą

Ir nors darbinantis vis labiau vertinamos asmeninės savybės ir įgyta patirtis, tenka pripažinti, kad turint aukštesnio laipsnio diplomą, kaip atitinkamų kompetencijų garantą, aukštųjų mokyklų absolventams kur kas lengviau laimėti konkurencinę kovą.

„Šalies darbo rinkoje konkurencija – didžiulė, o štai magistro laipsnis leidžia būti priešakyje. Magistro išsilavinimas ypač svarbus tiems kandidatams, kurie ketina užimti vadovo pareigas ar kitas aukštas pozicijas, – sakė T. Bakanovienė. – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenys rodo, jog magistrai greičiau integruojasi darbo rinkoje nei bakalaurai, o Šiaulių universiteto absolventų įsidarbinimo rodikliai vieni didžiausių šalyje – siekia 80 proc.“

Bene labiausiai „žemiška“ priežastis siekti magistro išsilavinimo – didesnės pajamos. Remiantis šalies atlyginimų vidurkio statistika, magistro studijas baigusieji per mėnesį vidutiniškai uždirba penktadaliu daugiau nei bakalauro išsilavinimą turintys darbuotojai.
„Magistrantūros studijos neatsiejamos nuo kvalifikacijos kėlimo profesinėje srityje, nuolatinio žinių, įgūdžių gebėjimų atnaujinimo, savo vertės darbo rinkos kontekste auginimo. Visa tai susumavus natūraliai atsiranda galimybė pretenduoti į aukštesnę poziciją darbe ir aukštesnį atlyginimą. Tai ypač aktualu šiuolaikinėje visuomenėje, darbo rinkoje, kai viskas taip greitai keičiasi ir geras specialistas turi turėti bazines žinias ir supratimą daugelyje sričių“, – apie magistro teikiamus pranašumus kalbėjo S. Tenytė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją