10 patarimų, kaip greitai ir efektyviai išmokti net sunkiausius dalykus

 (1)
Ilgą laiką norite išmokti ką nors nauja, svajojate, jog puikiai seksis, tačiau vis nesiryžtate pradėti? Jei nežinote, kur norite nueiti ar neturite aiškios strategijos, kaip ten nukakti, beprasmėms klajonėms išeikvosite daug laiko bei jėgų. Dešimt principų padės jums išvengti neproduktyvaus klaidžiojimo ir pakeis jį reikšminga veikla.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dažnai delsiame pradėti naujus dalykus manydami, kad jie pareikalaus pernelyg daug laiko, kurio ir taip nuolat stinga. Tačiau veikiant kryptingai, vadovaujantis aiškia sistema pagrindinius naujos veiklos (sporto, šokių, intelektinių žaidimų, kulinarijos, programavimo kalbų ar greitojo teksto rinkimo) pagrindus įsisavinti galima vos per pirmąsias 20 valandų. Efektyvaus mokymosi principai yra naudingi ir siekiant suaktyvinti senus įgūdžius per rekordiškai trumpą laiką.

Mokymosi trukmė labiausiai priklauso nuo dėmesio ir siekiamo lygio. Nusiteikite, kad laiko reiks nemažai, tačiau kur kas mažiau nei mokantis be jokios strategijos. Nemažai žmonių yra įstrigę psichologų vadinamoje fiksuoto mąstymo būsenoje ir tiki, kad gabumai yra įgimti ir jei nesiseka, papildomos pasekmės beprasmės. Tačiau vis daugiau tyrimų liudija, kad smegenys yra plastiškos ir geba daugiau, jei žmogus mokosi. Taigi įmanoma patobulinti bet kokį gebėjimą, tereikia jį lavinti. O tą padaryti sistemingai padės efektyvaus mokymosi principai, kuriuos Joshas Kaufmanas pateikia knygoje „Kaip išmokti bet ką greitai: per 20 valandų“.

1. Patyrinėkite siekiamą įgūdį. Skirkite bent dvidešimt minučių informacijos apie siekiamą įgūdį paieškai internete, knygyne ar bibliotekoje. Jūsų tikslas – surinkti kuo daugiau žinių apie rūpimą įgūdį per kuo trumpesnį laiką ir susidaryti tikslų planą. Norėdami išmokti kepti tobulus kruasanus, susiraskite keletą gerų knygų apie kepimą ir pyragaičius. Užuot mokęsi visko nuo pradžių, ieškokite jau egzistuojančių technikų. Jei ta pati metodika ar procesai aprašomi keliuose šaltiniuose, tikėtina, kad tai svarbu. Kai tik išsiaiškinsite svarbiausius dalykus, galėsite išmėginti juos savo virtuvėje, taip išvengdami daugybės nereikalingų bandymų ir klaidų.

2. Verskitės per galvą. Ieškodami informacijos, susidursite su naujomis sąvokomis, metodikomis ir idėjomis, kurių nesuprasite. Sąmyšis yra natūralus. Kuo labiau sutriksite, tuo didesnį vidinį spaudimą jausite viską išsiaiškinti ir greičiau mokysitės. Jaustis kvailam nesmagu, tačiau nuolatinis priminimas sau, kad viską suprasite mokydamiesi, padės jums kuo greičiau pajudėti ir pasiekti aiškumą.

3. Atpažinkite mentalinius modelius ir užuominas. Betyrinėdami natūraliai pastebėsite nuolat pasikartojančias idėjas ir metodikas. Šitie mentaliniai modeliai atskleidžia, kaip suprantame ir įvardijame pasaulyje egzistuojančius objektus ir jų ryšius. Įtvirtindami juos, galėsite vis lengviau nuspėti, kas atsitiks, atlikus konkretų veiksmą. Kuo daugiau mentalinių modelių ir užuominų aptiksite išankstinio tyrimo metu, tuo lengviau juos panaudosite mokydamasis.

4. Įsivaizduokite priešingybę to, ko norite. Šis sveikai nuovokai prieštaraujantis būdas ieškoti įžvalgų apie naują dalyką reikalingas tam, kad apsvarstytumėte katastrofą, ne tobulybės siekimą. O kas, jei viską padarėte ne taip? Jei pasiekėte pačių blogiausių rezultatų? Tai problemų sprendimo technika, vadinama inversija: ji praverčia mokantis bet kokio dalyko. Analizuodami tai, ko visiškai nenorite, galite identifikuoti svarbius elementus, kurie iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdūs.

5. Papasakokite apie savo lūkesčius specialistams. Pradėjus mokytis naujo dalyko, dažnai nepakankamai įvertinamas užduoties sudėtingumas ar sudėtinių elementų, būtinų geriems rezultatams pasiekti, skaičius. Jei įgūdis susijęs su socialiniu prestižu, jo mistifikavimas taip pat gali nuvilti. Pokalbis su įgūdį įgijusiais žmonėmis padės išsklaidyti mitus ir klaidingas nuostatas. Žinant, su kuo galite susidurti besimokydami, bus kur kas lengviau neprarasti susidomėjimo ir išvengti pradinio nusivylimo.

6. Pašalinkite trikdžius iš savo aplinkos. Trikdžiai neleidžia sutelkti dėmesio, o efektyvaus mokymosi trūkumas lėtina įgūdžių formavimąsi ar net daro juos neįmanomus. Kol mokotės, išjunkite TV, telefoną ar bent garsą, nebent jie yra būtini pačiam mokymuisi. Žmonių išjungti negalite, bet galite iš anksto jiems pranešti, kad būsite nepasiekiami, kol mokysitės, tad tikėtina, kad jie gerbs jūsų mokymosi laiką ir jo nepertrauks.

7. Taikykite intervalinio kartojimo ir atminties stiprinimo strategijas. Kartojimas įtvirtina žinias ir padeda jūsų smegenims perkelti jas į ilgalaikę atmintį. Intervalinis pakartojimas ir atminties sustiprinimas yra įsiminimo metodika, kuri padeda sistemiškai ir reguliariai pakartoti svarbias sąvokas ir aktualią informaciją. Sudėtingos idėjos sunkiai įsimenamos, todėl jas reikia kartoti dažnai, o lengvesnės ir seniai žinomos sąvokos kartojamos rečiau.

8. Kurkite mentalinius karkasus ir kontrolinius sąrašus. Kontroliniai sąrašai padeda atsiminti dalykus, kurie turi būti atliekami kiekvieną kartą, kai mokotės. Jie padeda susisteminti procesą, todėl galite skirti dėmesį kur kas svarbesniems dalykams. Mentaliniai karkasai yra struktūros, užtikrinančios, kad kiekvieną kartą jūsų požiūris į įgūdį bus toks pat. Tai padeda vizualizuoti ir praktikuotis efektyviau.

9. Formuluokite tezes ir jas tikrinkite. Ar galėtumėte remdamiesi savo žiniomis nuspėti, kuo baigsis pokytis ar eksperimentas, dar prieš juos įgyvendindami? Įprotis kurti ir tikrinti spėjimus padės jums greičiau susiformuoti įgūdį. Tai šiek tiek modifikuotas mokslinis metodas, kurį sudaro keturi svarbiausi elementai: stebėjimas, žinomieji, hipotezės ir bandymai. Sekdami savo spėjimus ir generuodami naujas idėjas, atrasite daugiau produktyvių eksperimentų, kuriuos galėsite išmėginti.

10. Atsižvelkite į savo biologinius poreikius. Optimalus mokymosi ciklas išlaikant dėmesio koncentraciją trunka apie devyniasdešimt minučių. Kiek daugiau, ir jūsų protas bei kūnas natūraliai ims reikalauti pertraukos. Išnaudokite šią galimybę pasimankštinti, pailsėti, užkąsti, nusnūsti ar nuveikti ką kita. Šis principas puikiai tinka, kai mokotės su laikmačiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją