Savamokslė dizainerė Milda: "Būsiu pasaulinė žvaigždė" (foto)

Savamokslė dizainerė Milda Čergelytė (19) iš Mažeikių dalijasi nekukliais planais: „Būsiu pasaulinio masto menininkė!“

Ar kas būtų patikėjęs, kad prieš metus festivalyje „Mados infekcija“ debiutavusi dvyliktokė dizainerė užsiaugins Aleksandrą Makedonietį lenkiančias ambicijas? Nors menininkė kol kas tėra baigusi tik siuvimo kursus, jau dabar nemato prasmės talento švaistyti Lietuvoje, todėl persikėlė į Londoną. Nors jos drastišką kūrybą kritikuoja mados grandai, mergina iš apkalbų juokiasi ir tikina, kad ją kritikuoti gali tik ji pati. Nors kol kas iš meno neišgyvena, jau mato save žvaigždžių olimpe. „Nebus ramybės, kol nepakilsiu iki aukščiausio karjeros laiptelio. Lygiuojuosi į pasaulinius dizainerius“, – apie milžiniškus planus kalba Milda.

Mokyklą metė dėl Londono

„Esu žmogus, kuriam pasaulis visada atrodė per mažas. Nors gimiau Mažeikiuose, jau nuo dvylikos metų jais neapsiribojau – keliavau po Lietuvą ir plėčiau akiratį. Tėvai neleisdavo, bet vis tiek sprukdavau į Vilniaus mados renginius, parodas, koncertus, o grįžusi kurdavau kostiumus ir svajodavau apie dizainerės karjerą. Greitai man maža pasirodė ir Lietuva – dvyliktoje klasėje išvykau į Londoną, nes nebenorėjau savo talento švaistyti ir užsibrėžiau siekti aukštumų rimtoje mados sostinėje. (Bet dar nebuvai baigusi mokyklos.) Mokiausi Ozo mokykloje nuotoliniu būdu, kaip tai daro visos nėščios merginos ir statybininkai. Beje, buvo labai sunku, nes paprastoje mokykloje galima lengvai atsifutbolinti nuo pamokų, o čia kasdien reikėjo siųsti darbus ir ataskaitas. (Ar tą mokyklą sugebėjai baigti?) Taip, šiuo metu jau baigiau. (Ką apie tokį pareiškimą sakė tėvai?) Leido išvykti, nes man jau buvo aštuoniolika. Mama dar 500 svarų pirmai nuomai įdėjo.“

Siuvyklėlė tarp cirko artistų

„Į Londoną važiavau dvi paras autobusiuku, nes gabenau savo siuvimo mašinas. Pradžioje kelioms dienoms apsistojau pas draugus, po to gyvenau skvote – tokiame kraupiame kotedže Šiaurės Londone. Ten ypač nepatiko, nes ką žavėtų purvynas, narkomanynas ir gyvenimas be karšto vandens. Be to, aš jau tokia: man reikia MANO daiktų, MANO erdvės, MANO kambario. Ką gi – išleidau tuos nuomos pinigėlius ir įsikūriau Rytų Londone, Brukleine, madingiausiame hipsterių rajone, bet ir ten neužsibuvau, nes supratau, kad veltui išlaidauju – per darbus ir mokslus tame rajone neturėjau kada net pasivaikščioti. Galiausiai mano paieškas vainikavo sėkmė – dabar apsistojau moderniame lofte Londono šiaurėje. Erdvės daug, tai įsirengiau savo siuvimo kampą – turiu didelį plieninį stalą, siuvimo mašiną, kabyklas, manekenus. (Su kuo gyveni?) Su nerealiais cirko artistais, tame pačiame lofte įsirengusiais didžiulę akrobatikos salę. Nėra geresnių kambariokų – jie nesupranta, ką aš darau, aš nesuvokiu, ką jie. Jokios konkurencijos. (Bijai konkurencijos?) Dviem dizaineriams gyvenant po vienu stogu gali prasidėti nesąmoningų kopijavimų ir konfliktų, todėl tokių situacijų vengiu.“

Dvyliktokės „bum“

„Būtent Londone ir siuvau savo pirmąją kolekciją – pretendavau į pasirodymą populiariausiame Lietuvos mados renginyje „Mados infekcija“. Kadangi šiame mieste (Londone) dar ir dirbau, negalėjau pati dalyvauti dizainerių atrankoje, tai supakavau savo darbelius į dėžes ir siuntinį priimsiančiai draugei surašiau kaip, ką ir su kuo derinti. Net vadovaudama per nuotolį, patekau į nugalėtojų ketvertuką. Tapau pirmąja ir kol kas vienintele „Mados infekcijos“ dalyve, kuri savo kolekciją pristatė vos aštuoniolikos ir nebaigusi dizaino studijų. (Kaip manai, kodėl tave išsirinko?) Nežinau, bet renginio metu parodžiau didelį „bum“. Niekada niekas tokios nesąmonės „Infekcijoje“ nepadarė – juk kolekcijoje buvo ir dryžių, ir markerių spalvų, ir keistų mezginių.“

Kritiką ji niekina

(Kaip žmonės įvertino tavo „bum“?) „Kai kas sakė: „Nu super!“, bet buvo labai daug tokių, kurie nesuprato. Sulaukiau daug kritikos ir iš mados grandų. Jie sakė, kad dirbu nekokybiškai, kad ne visas idėjas reikia įgyvendinti, o žurnalas „L'Officiel Mada“ net parašė, kad iš mano kurtų modelių išlindę siūlai! (O ar buvo išlindę?) Nu ir ką tas siūlas išlindęs? Laba diena! Jūs gal gerbkit tą mados ateitį, tą talentą jauną. Manau, kad už tą straipsnį, už tą sakinį, kurį parašė mane kritikuodami, jie dar atsiprašys. (Kaip reagavai į kritiką?) Dėl skonio nesiginčijama. Aš reaguoju tik į savo pačios kritiką ir nekreipiu dėmesio į žmonių, kurie neišmano mados srities, kritiką. (Sakei, kad tave ir garsūs dizaineriai su aukštuoju išsilavinimu kritikavo?) Kad kai kurie mados grandai dar mažiau apie madą išmano negu aš. (O kaip tu laviniesi šioje srityje?) Esu savamokslė, baigusi siuvimo kursus, bet kasdien gyvenu mada: kuriu drabužius per naktis, skaitau mados žurnalus, vaikštau į Londono mados savaitės renginius. Ko nesugebu pati, Mažeikių siuvykloje siuvuosi ar konsultuojuosi su patyrusiais dizaineriais. Apie mano darbo kokybę daug pasako ir faktas, kad „Mados infekcijoje“ pasirodžiau jau antrą kartą, be to, tą pačią kolekciją dar pristatysiu Londone, Soho rajone. (Kur tiksliai?) Nelabai noriu prisišnekėti, nes smulkmenos dar nėra aiškios, bet kalba eina net apie jos transliavimą „Fashion TV“.“

Kontroversiški skudurai

(Kaip pati vertini savo kūrybą?) „Ji labai kontroversiška, ne kiekvienas ją supranta. (O kokia tavo drabužių kokybė?) Aš geriau padarysiu tobulai ir tai parduosiu, nei pagaminsiu iš pigių medžiagų ir neturėsiu kur tų kostiumų dėti. Viena žurnalistė klausė, kodėl mano drabužiuose daug sintetikos. Ne tam leidžiu pinigus šilkui, kad po to sulaukčiau tokių replikų. (Kodėl naująją kolekciją pavadinai taip neprabangiai – „Drapana skudure“?) Visos merginos savo drabužius vadina skudurais ir džiaugiasi, todėl nematau čia nieko blogo. Be to, kai kuriuos šilkus stengiausi apdirbti taip, kad atrodytų it nubrizgęs skuduras. Tai labai sudėtingas darbas, gaila, ne visi tai įvertina.“

Sunkiai parduodamas menas

(Ar kas perka tavo nestandartinius drabužius?) „Taip, dažniausiai šventėms, išleistuvėms. Tiek Lietuvoje, tiek Londone. (Kiek kainuoja viena suknelė?) Svyruoja nuo 500 iki 2000 Lt. (Nepigu...) Visi unikalūs darbai nėra pigūs. (Ar tavo drabužius perka garsenybės?) Ne, nes žvaigždės neperka dizainerių darbų, juos tik skolinasi. (Ar gali iš savo meno išgyventi?) Negaliu ir dar ilgai negalėsiu. Greičiau priešingai – po kolekcijų pristatymų dar ilgai grąžinu skolas. (Kodėl nekuri lengviau parduodamų drabužių?) Man tai nepriimtina. Čia tas pats, kaip santuoka iš išskaičiavimo. Geriau valgysiu kruopas, bet kursiu iš meilės ir aistros.“

Darbas tarp žvaigždžių

(Iš kur gauni pinigų kolekcijoms?) „Surandu rėmėjų ir dar savo kruvinai uždirbtų pinigų pridedu, jei neužtenka – skolinuosi. (Kur dirbi?) Prabangiame prekybos centre, kur parduodami garsiausių pasaulio dizainerių darbai. Šiais metais iš paprastos pardavėjos jau tapau stiliste asistente. (Ką tai reiškia?) Kai ateina klientas, jam patariu, ką su kuo derinti, stilių koreguoju. (Ar į tą parduotuvę užsuka įžymybės?) Taip, buvo dainininkė Beyonce užsukus, aktorė Gemma Arterton, grupės „Oasis“ vokalistas Liamas Gallagheris. Bet iš to nedarau sensacijos – Londone su garsenybėmis susiduri nuolat, ten truputį kitokia kasdienybė.“

Tikslas – pasaulinė šlovė

(Savo ateitį matai čia?) „Kad Lietuvoje man nelabai yra kur kilti. (Galima savo dizaino studiją atsidaryti, užsitarnauti vardą...) Kas iš to, kad Lietuvoje tapsiu garsia dizainere? Pakilusi iki aukščiausio lygio pajusiu lubas, prasidės stagnacija. O aš – perfekcionistė: man nebus ramybės, kol nepakilsiu iki paties aukščiausio karjeros laiptelio. Noriu gerai gyventi iš savo kūrybos ir kad daug daug žmonių nešiotų mano kurtus drabužius. Lygiuojuosi į pasaulinius dizainerius. (Kodėl taip aukštai taikai?) Nuo vaikystės to norėjau. Be to, o kas man trukdo? Vartau užsienietiškus madų žurnalus ir galvoju: „O kodėl aš taip negaliu?“ Aišku, kad galiu! (Bet tam reikia mokytis!) Taip, dėl to šiuo metu ir stoju į mados dizaino specialybę Londone, o baigusi studijas važiuosiu į Niujorką, nes ten didesnės galimybės.“

Visa Mildos istorija ir daugiau įspūdingų jos nuotraukų - gruodžio "Panelėje".

Pasidalink su draugais:

Facebook

Frype