Merginas medžiojantis italas: apie tai, kaip lietuvės "duoda" ir meluoja (FOTO)

Istorija apie italą Clemente, kuris subalansuotas moterims, bet turbūt ne lietuvėms.

Tądien buvo mano gimtadienis. Skubėjau namo su pilnais maišais gėrybių, nuo kurių rankos sviro iki kelių. Siaubingai lijo, o kišenėj įkyriai skambėjo telefonas. Po to, kai mane aptaškė trys automobiliai, o agresyvokas praeivis skėčio griaučiais vos neišdūrė akies, sutikau seną pažįstamą. Šalia jo stovėjo keistokas mažytis vaikinukas įspūdingais dredais. Netaręs nė žodžio, prišoko prie manęs ir kaip pasiutęs ėmė bučiuoti. Į kaktą, lūpas, ausis... Šiaip ne taip ištrūkau iš glėbio, o jis išsišiepė ir prisistatė: „Chai! Mai neim iz Clemente Perazzo Gonzalez. Kol mi džast Clemente." Tada vidury Rotušės aikštės įmerkė rankas į balą ir apsivertė salto. Likau be žado ir nusprendžiau kuo greičiau pasišalinti iš šito performanso. „Užeik pas mane vakare", - sušukau savo pažįstamui ir nuskubėjau gražintis bei tepti sumuštinių.

Gimtadienio vakaras. 23:00

Namai buvo jau pilni svečių, kai pasigirdo itin garsus beldimas. Atidarau duris, o ten - Clemente. Tais pačiais sulytais drabužiais ir dar su alaus buteliu rankoje. Stoviu apstulbusi, o jis šauna į vidų ir iškart pradeda merginti mano drauges. Paskui išsitraukia fotoaparatą ir ima be perstojo visus fotografuoti, prikišdamas objektyvą prie pat veidų. Svečiai nesidžiaugia. Kad nesidžiaugčiau ir aš, apipila naują sofą raudonu vynu, o paskui pakimba ant lentynėlės, darydamas prisitraukimus...

Gimtadienio vakaras. 03:00

Maniau, kad išlydėjau paskutinį draugą, bet... Staiga atsidaro vonios durys ir išlenda Clemente. Jis patogiai įsitaiso, pasiima kompiuterį ir net nesiruošia niekur eiti! Iš mandagumo pasiūlau arbatos - neatsisako. Imu plauti indus - jis nė krust. Ir vis dar fotografuoja! Atsistoja tik tada, kai persirengiu pižama ir pasakau, jog einu miegoti.

Po tokių įvykių iškyla vienas esminis klausimas: kas tas Clemente?!

Pasirodo, šis imigrantas iš Italijos gyvena pagal patogią, savo atrastą gyvenimo tvarką: į klubą išeina ketvirtadienį, o grįžta pirmadienį. Jo turtą galima suskaičiuoti ant vienos rankų pirštų. Bet jų neužtektų suskaičiuoti panelėms, kurias šis italas bandė merginti... Deja, nesėkmingai. Nes lietuvės „neduoda"!

Jis nepatenkintas šio pasaulio santvarka, kambariokais, kurie zyzia, kai pirmadienio vakarą Clemente iškelia fiestą su 20 draugų iš Italijos ir makaronais užkemša kriauklę... Ir nuolat kenčia nuo nepraustaburnių netolerantiškų lietuvių.

Žodžiu, šitas vyrukas galėtų tapti puikiu TV komedijos herojumi.

Jis miega Dūmo lovoje

Niekada nepamiršiu 2008 metų pavasario. Ir to vakaro, kai Vilniaus senamiestyje užsukau į labiausiai dvokančią laiptinę, kurioje kada nors esu buvusi. Būtent tos laiptinės ketvirtajame aukšte esančiame bute kalbinau tokį greitai, bet neilgam išgarsėjusį artistą Dūmą, kuris „Panelės" skaitytojams deklaravo, jog yra vaikščiojanti pornografija ir autobusuose kirkina paneles („Vaikščiojanti pornografija", 2008 m., Nr. 4).

Taip pat niekada nepamiršiu 2010 metų vasaros. Ir to vakaro, kai Vilniaus senamiestyje DAR KARTĄ užsukau į labiausiai dvokiančią laiptinę, kurioje kada nors esu buvusi. Clemente griebė mane už rankos ir nusitempė į ketvirtą aukštą, į tą patį butą, kur kažkada gyveno Dūmas, ir net į tą patį kambarį. Pasirodo, Clemente miega Dūmo lovoje! Šalia tos lovos jis atsistojo ant galvos ir pradėjo savo istoriją...

Nieko nieko jam nereikia

„Šiam pasaulyje man nieko nereikia, - sako Clemente, žiūrėdamas į tuštokus savo apartamentus. - Man pakanka tų drabužių, kuriais esu apsirengęs. (Ir tų pačių apatinių?) Na, turiu keletą kitų. Ir dar turiu striukę. O daugiau nieko nereikia, tiktai kompiuterio, kad galėčiau bendraut su žmonėmis iš viso pasaulio, fotoaparato, nes labai mėgstu fotografuoti (tai jau pastebėjau). Man patinka paveiksluoti žmones visokiausiais rakursais. Ypač - nuogą kūną, pastebėti jo detales (rodo į savo kompiuterio ekraną, kuriame - išdidintas, Italijos saulės apšviestas krūties spenelis. Tai gal aktų fotosesijas organizuoji?) Specialiai - ne, bet dauguma mano draugų neturi kompleksų, kai susitinkame kur nors pajūryje, jie nusimeta drabužius. Nebijo, nes žino, kad gerai nufotografuosiu, o nuotraukų niekam neduosiu. Tada visi atsipalaiduoja. Kam tie drabužiai? Pats irgi mėgstu paplūdimyje lakstyti nuogas."

Balius po baliaus

„Mano gyvenimas paprastas, bet labai įdomus. Man kiekvienas pavydėtų, nes dienomis dirbu, o naktimis tūsinuosi. Dirbu-tūsinuosi, dirbu-tūsinuosi. Dėl tų balių buvę kambariokai mane net iš buto išmetė, nors nieko, atrodo, bloga nedariau - atvažiavo draugai iš Italijos, šiek tiek išgėrėm, pašokom. (O kambariokus prieš tai perspėjai?) Nemanau, kad reikia perspėti, kad pas mane ateis draugų. Jeigu aš jiems patinku, tai ir mano draugai turi patikti. (O kiek tų draugų buvo?) Na, pas mane savaitę svečiavosi keliolika vaikinų iš Italijos. Kad būtų linksmiau, atsivedėm keletą panelių. Trys iš jų užmigo mano kambarioko lovoje, tai šis pasiuto, išmetė ir draugus, ir mane. Tada teko greitai susirasti kur gyventi. Taip ir atsikrausčiau čia. (Dabar gali tūsintis kiek nori?) Na, taip. Bet ne tik namie švenčiu. Labiau patinka gamtoje, baruose, klubuose. Mėgstu švęsti, nes švenčiant galima daug merginų susitikti."

Lietuvaitės netikėlės

(Tai turbūt merginos prie tavęs lipte limpa. Girdėjau, lietuvėms italai patinka...) Baik tu. „Neduoda" tos lietuvės. Jos tiktai pinigų nori. Su viena blondine susitikinėjau, vedžiausi į kiną, mokėjau už ją kavinėse, net rankinę nupirkau, nors man ta rankinė nepatiko. Praėjo gal pora savaičių, ji nė karto už save nemokėjo, o paskui dingo."

Istorijos apie italą Clemente tęsinio ieškok liepos mėnesio žurnale "Panelė"

Pasidalink su draugais:

Facebook

Frype