Išgirdę Natalie Shau vardą nepagalvosite, o išvydę jos darbus nepatikėsite, kad ji lietuvė, bet taip jau yra! Kazachiško kraujo turinčiai merginai iš Vilniaus dar tik 24-eri, o Prancūzijoje ji jau žinoma geriau negu garsiausia Lietuvos popžvaigždė. Ir jei norint išgarsėti vieniems tenka apnuoginti savo kūną, kitiems - sielą, ji prisėda prie kompiuterio ir apnuogina jausmus.
Beveik mėnesį derinę susitikimo laiką (tai liga, tai išvyka), galiausiai, prieš pat Natalie išvykstant į jos parodą Italijoje, susitikome graikų restorane Vilniaus senamiestyje. Atėjo ne viena, su draugu Tadu. „Senas pažįstamas. Jis ir palaikė mane, kai nutariau užsiimti tuo, kuo užsiimu... (Jis draugas, vyras ar brolis?) Cha cha cha... Draugas..."
- Esi žinoma ir nežinoma, juk Lietuvoje nesi labai garsi...
- Aš ir nesiekiu išgarsėti čia, Lietuvoje. (Sieki užsienyje?) Na, savo srity, aišku, siekiu. Jau penkerius metus kuriu. Viskas prasidėjo, kai studijavau tarptautinį verslą ir dvidešimtmečio proga gavau dovanų skaitmeninį fotoaparatą. (Pigi skaitmeninė „muilinė" pakeitė tavo gyvenimą?) Na, ganėtinai brangi... Nesakyčiau, kad labai pakeitė - ir iki tol domėjausi menais, piešiau. Pradėjusi fotografuoti, sumaniau į nuotraukas įtraukti grafikos elementų. Padarydavau ką nors ir dėdavau į įvairias meno svetaines internete („Deviant ART" galeriją", - įsikiša Tadas). Nauja veikla mane taip įtraukė, kad trečiame kurse mečiau verslo studijas.
-Tėvai, akivaizdu, nenudžiugo, turbūt šaukė: „Ką čia nutarei, metei normalius mokslus, atėjo draugai su auskarais nosyje ir išvedė iš kelio?!"
- Cha cha cha, taip ir sakė. Bet paskui susitaikė. Dabar jau patenkinti.
- Netrukus, susidomėjusi menais, išlėkei į Angliją.
- Į Angliją išvažiavau ne dirbti - ten studijavau grafinį dizainą. Mokė mus ir fotografijos, ir reklamos dizaino, net animacijos! Po metų grįžau. (Kodėl nelikai?) Londone nelabai patiko, brangu. Gal ten per plati programa, per daug visko...
- Dabar jau neišvažiuosi iš Lietuvos?
- Gal išvažiuosiu. Gal ir visam laikui, nežinau. Tiesiog Lietuvoje nėra galimybių net studiją normalią išlaikyti, nes nebūna tiek užsakymų. Todėl norėčiau gyventi ten, kur patogiau dirbti. Pavyzdžiui, Paryžiuje. Man tas miestas patinka, be to, būtent Prancūzijoje žmonės labiau domisi mano darbais.
Įvaizdis (namie ne tik pranašu, bet ir gotu nebūsi)
Tik citatos
„Tai lyg XIX a. simbolizmas, pilnaties vakarą susitikęs su gotika. Juodosios raganų mišios su dendžiais. Ir visa tai susidūrė Lietuvoje, jaunos moters Natalie Shau asmenyje.
Žiūrėdamas vieną paveikslą po kito, žengi į prabangų žiaurios mergaitės košmarą. Ji tikriausiai būdama maža miegamajame kankino savo lėlytes! Skaitmeninės priemonės jai atstojo aliejinius dažus ir teptukus, tačiau ne vaizduotę. Visi jos darbai - ir fotografijos, ir tapyba - pasižymi Salvadoro Dali paveikslų tikslumu ir išbaigtumu..." - pristatydamas praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje Paryžiuje vykusią Natalie parodą rašė žurnalas „Palace Costes".
„Menas lyg užkrečiama liga - jis paveikia kiekvieną, kas prie jo prisiliečia. Mane irgi pagauna ši liga, sklindanti iš muzikos, tapybos, knygų. O kad pasveikčiau, turiu pradėti kurti! Mano kūriniai - siurrealistiniai ir keisti sutvėrimai. Jie tuo pat metu trapūs ir kupini jėgos. Kaip moterys, todėl jas ir vaizduoju. Mane įkvepia religiniai vaizdai ir pasakos, klasikiniai ir modernūs dailininkai, muzikantai. Vis dar ieškau tinkamiausio būdo išreikšti save", - leidiniui „NY ARTS" sakė Natalie.
- Tavo kūriniai, įvaizdis, visa iš darbų sklindanti nuotaika labai artima gotų pasaulėžiūrai. Tu jais domėjaisi?
- Ką reiškia „domėjausi"? (Atrodo, net kiek pasipiktino.) Domiuosi ligi šiol ir nemanau, kad kada nors nustosiu ar sakysiu, jog čia buvo jaunystės klaida. (Ir spalvos, dominuojanti darbų nuotaika atrodo juoda, netgi depresinė...) Man tikrai taip neatrodo. Laikau save linksmu žmogum! (Bet juodai apsirengusiu!) Man taip patinka! Ir ne viskas juoda (parodė žalius batus ir prisiminė kažkokį namie turimą rožinį bei kelis žalius drabužėlius). Tiesiog darau tai, kas man gražu ir įdomu. Liūdesys čia tikrai ne svarbiausia dalis. Labiau dominuoja groteskas, gal net humoras. Žmonės tiesiog linkę tamsiame kolorite įžvelgti depresiją. Tačiau jis juk neprogramuoja aklo amžino liūdesio.
- Esi kažkokios subkultūros narė?
- Taip. (Tadas aiškina, kad ji priklauso jų organizacijai, paslaptingu pavadinimu „Decadentia".) Rengiame koncertus, turime savo muzikos festivalį „Creeper Fest".
- Kaip slapta organizacija pasaulio užvaldyti nesiruošiat?
- Ruošiamės. Kaip visada - tai planas numeris vienas, cha cha cha... Ne, mano pasaulėžiūra yra gera! (Tiki Dievą?) Hmmm... Nežinau. Tokį kanonišką Dievą tai ne. Esu agnostikė. Tačiau neatmetu galimybės, kad kažkas ten yra ir kažkas dar bus.
Darbai (ką, už kiek, kur, kodėl)
Tik faktai
Nors Natalie Shau ir nepasakė, už kiek parduoda savo darbus, tačiau svetainėje http://www.excellentvirtu.com/natalie_shau_art_gallery.htm parduodamų kelių jos darbelių kainos JAV yra 220 dolerių. San Francisko naujienos nurodo, kad visi pinigai už šiuos darbus bus skirti death roko ir postpunk muzikos festivaliui Vilniuje „Creeper Fest".
Natalie yra sukūrusi ne vieną muzikos albumo viršelį (pvz., Monicos Naranjo diskas). Estų dainininkei Kerli sukūrė ne tik albumo apipavidalinimą, bet ir visą įvaizdį. Kiek už tai gavo - nepasakojo.
Natalie apipavidalino prancūzų juvelyrės Lydios Courteille darbų pristatymą. Interneto svetainėje www.lydiacourteille.com rasi nuostabių darbų. Dar daugiau jų rasi http://crybebe.livejournal.com/ ir http://natalieshau.carbonmade.com. Nuo kovo 14 d. Natalie darbų ekspozicija atidaryta Romoje, „Dorothy Circus Gallery".
- Kada ir kur buvo surengta pirmoji tavo paroda?
- Jonavoje, 2006-ųjų kovą. (Kodėl būtent ten?) Nes kultūros centre dirbo pažįstama, kuri pati pasiūlė. Tuo metu nebūčiau drįsusi rengti parodos, bet taip paskatinta po poros mėnesių surengiau dar vieną, Panevėžyje. (O užsienyje?) Pirmoji asmeninė - Paryžiuje 2007 m. Dabar viena vyksta Romoje. O iki tol vyko bendri šou Niujorke, Berlyne... (Greita mergina - per metus nuo Jonavos iki Niujorko!)
- Tave kviečia ar pati įsiprašai?
- Kviečia. Niekada niekam nerašiau pati. Tai pakankamai ilgai derinamas dalykas. Man turi patikti ir galerija, ir patalpos, ir aplinka, ir žmonės... (Daug reikalavimų.) Todėl, kad daug kainuoja. Išspausdinti darbus mažiausiai 1 000 litų, išsiųsti skubiuoju paštu - dar 600-700. Kartais apmoka, kartais - ne. Dėl to ir keliu tokias dalyvavimo sąlygas.
- Vienas tavo darbas, kurį iškart prisimenu, tai estų dainininkės Kerli albumo apipavidalinimas. Kaip gavai šį užsakymą?
- Jai patiko mano darbai. (Ir Cicinui nupieštum viršelį?) Ne!.. Nemanau... Kerli pati buvo suinteresuota tokia mergaitiška stilistika, tad lengvai susikalbėjom. O kartais nieko neišeina. Buvo tokie kanadiečiai - pusę metų tempė gumą. Padarai tiksliai, ko jie prašo, o po kelių mėnesių jie visiškai pakeičia nuomonę! (Lietuviams nedirbi?) Tik savam rate - dariau CD apipavidalinimą Mamontovui, „Shadowdance", „Daddy's dolls" fotosesiją (Daug pinigų už tai nelupi?) Lietuvoje - išvis nieko. Jie juk mano geri draugai!
- Tačiau pragyveni iš savo meno?
- Na, ne visai. Vis dar gyvenu su tėvais. (Ir į Londoną jie pinigus siuntė?) Truputį, aišku, save išlaikiau. (Teko dirbti padavėja?) Ne, niekada kitų darbų nedirbau. Ne... Žmonės lankosi galerijose, perka mano paveikslus. (Bet juk jie iš kompiuterio! Kiek nori, tiek spausdink!) Ant darbų parašoma, koks tiražas, koks darbo numeris, uždedamas antspaudas. Didelių tiražų nedarau - nuo trijų iki penkių kopijų. Aišku, nuo vagysčių internete neapsisaugosi, bet tie, kurie žino, kodėl reikia mokėti už meną, moka.
| Pasidalink su draugais: |  |  | Frype |
PANELE.LT bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą.
