Darbas Kretoje: Tarnaitės iš Viduržemio jūros salos (FOTO)

Užkniso lietuviški orai ir verkiantys dėl krizės draugai? Joms irgi taip buvo! Bet studentės Dalia (22) ir Aida (22) už paskutinius pinigus nusipirko lėktuvo bilietus į Kretą... O kad ten badauti nereiktų, „atostogoms" susirado darbą viename gražiausių pasaulio paplūdimių!

Kretos laukinės pakrantės - vaizdeliai tarsi iš maloniausio sapno. Kiekvienas miestelis pasitinka iškabom, kad „čia pliažas geriausias, vanduo skaidriausias ir maistas skaniausias", kad „šiąnakt arba kažkada netrukus vyks vakarėlis ant jūros kranto." Kažkur čia gimė ir kerinti šokoladuko „Bounty" reklama su rojų primenančiu vaizdu.

Sėdim jaukioje paplūdimio kavinukėje, šalia Falasarnos, istorinio Kretos miestelio. Atbildėjome čia žvyrkeliu, aplink vien palmės, kalnai, įdegę kūnai ir žydra jūra. Vietiniai giriasi, kad šis paplūdimys įtrauktas į dešimties gražiausių pasaulyje sąrašą. Taip ir norisi čia likti amžinai, vienišoje kavinukėje gurkšnoti frappe kavą, valgyti graikiškas salotas ar saldžius šaltus arbūzo gabaliukus... Dieviškas užkampis.

- Laba diena! - lietuviškai pasisveikina prie staliuko priėjusi tamsiaplaukė.

Iš kur ji čia, atokiame Kretos kampelyje, kur mes vos kelią radome?

- Mes su drauge dirbame šioje kavinėje, - prisistato Dalia. - Jūs išgerkite, o aš tuoj grįšiu. Kai tualetus išplausiu.

LAIŠKAI VIETOJ DARBO BIRŽOS

Nuo krizės Lietuvoje bėgusios studentės Dalia ir Aida taip svajojo dirbti Kretoje, kad lėktuvo bilietus turėjo anksčiau nei patį darbą...

Aida: „Birželį baigusios pirmą kursą Lietuvoje nė viena neradom darbo, todėl kreipėmės į agentūrą, kuri užsiima įdarbinimu užsienyje."

Dalia: „Sumokėjom po tris šimtus litų ir laukėm, kol ką nors pasiūlys."

Aida: „Praėjo dvi savaitės, bet nieko... Nė vieno skambučio."

Dalia: „Pačios paskambinom sužinot, kas blogai. Gal blogus CV parašėm? Paaiškino, kad krizė jaučiama ne tik Lietuvoj, bet ir kitose šalyse, todėl darbus galime pamiršti..."

Aida: „Susigrąžinom pinigus ir paieškas pradėjom pačios. Internete susiradusios Kretos viešbučių ir kavinių elektroninio pašto adresus pačios išsiuntinėjom savo CV. (Kiek laiškų iš viso išsiuntėt?) Daugiau kaip šimtą tai tikrai..."

Dalia: „Po kelių dienų jau turėjom du pasiūlymus. O dar po dienos - jau ir konkretų kvietimą."

TOBULA KOMBINACIJA: DARBAS + ATOSTOGOS

- Kažkaip specialiai atkreipėt į save dėmesį ar paprastus CV siuntėt?

Aida: „Eiliniai, angliškai parašyti CV... Na dar tokį prierašą sukūrėm: „Mes labai norime į Kretą. Jau turime lėktuvo bilietus!"

Dalia: „Ir dar, kad jeigu reikia - atsiųsim savo nuotraukas."

Aida: „Tiksliai! Tas turbūt ir suveikė, nes kai gavom pasiūlymus, abiejų kavinių vadovai paprašė nuotraukų. O vienas net savo atsiuntė. (Na ir ką parašė, kai pamatė?) Tikom abiem. Šią kavinę pasirinkom, nes didesnę algą žadėjo. Ir vieta geresnė..."

Dalia: „Kitas pasiūlymas buvo dideliame mieste, irgi netoli jūros. Bet iš nuotraukų tas kurortas su Falasarna net varžytis negali. Nei tokio smėliuko pliaže, nei jūra skaidri."

- Kodėl darbo ieškojot būtent Kretoje? Kodėl ne Londone ar Ispanijos šiltnamiuose?

Aida: „Labai norėjom į Graikiją. Pernai atostogavau Chalkidikės kurorte, tai įsimylėjau šį kraštą. Ir vaikinai čia pasakiški. Nu vien tik pliusai."

Dalia: „Šiltnamiuose ar braškių laukuose neištverčiau. Kiek paskaitau, tai kažkoks košmaras. Ne gyvenimas, o kančia. Mums netiko, nes ne tik dirbt, bet ir atostogaut važiavom."

Dirbti nuo liepos pirmos iki rugsėjo vidurio, parsivežti kelis tūkstančius litų santaupų - toks pirminis jų planas. O po darbo dar kelias savaites likti Kretoje, daug keliauti, fotografuotis ir, žinoma, tūsintis. Nors tūsų joms ir dabar netrūksta. „Po darbo tik tai ir darome." Taip pat jos nori dar labiau įdegti ir galbūt net įsimylėti.

PO DARBO - PAS BERNUS

Aida: „Dirbam po devynias valandas kasdien. Pradedam dešimtą, o baigiam septintą vakare."

Dalia: „Bet koks čia darbas... Kai taip saulė šviečia, o pro šalį einantys vaikinai nuolat kokį komplimentą numeta, tai tik ir norisi, kad tai niekad nesibaigtų. (Dėl saulės man kažkodėl kitaip atrodo. Labiau degintis norėčiau, negu prakaitą darbe valytis.) Kai Lietuvoje visus metus taip šalta, tai tie trisdešimt laipsnių karščio - malonumas. Nė kiek netrukdo. Vakare visada dar ką nors veikiam - tai klubuose, tai kavinėse, tai koncertuose lankomės, drabužių parduotuves šluojam. Turim bėdą - nemokam susilaikyt nuo naujų pirkinių. Bet sutikit, normalu, kad norim puoštis. (Dėl bernų?) Oi, joooo. Va, ko mums netrūksta, tai jų. Graikai labai dėmesingi, moka atkreipti dėmesį."

Aida: „Jeigu norėtume, kasdien į pasimatymus su skirtingais galėtume eiti. (O taip nedarote?) Ne... Turiu aš vieną tokį nusižiūrėjusi, bet nieko rimto kol kas. (Kodėl?) Nes ir kiti po truputį dominti pradeda. Graikai turi kažką toookio..."

Dalia: „O man labiau suomiai patinka. Čia jų labai daug atostogauja."

- Romanų jau buvot užmezgusios?

Aida: „Ateity laukia. Kai baigsim dirbti, tada reikės ir apie meilę galvoti. Būtų smagu namo grįžti įsimylėjusioms."

BARO TARNAITĖS

- Labai keista, kad padavėjos čia ne tik klientus prie staliukų aptarnauja, bet ir tualetus valo.

Dalia: „Mūsų bosas taupo pinigus, todėl nesamdė papildomų darbuotojų. Visus darbus darom mudvi ir dvi jo seserys."

Aida: „Jos, aišku, čia lepinamos... Dažniausiai prie baro stovi. (O jūs?) O mes viską... Baro tarnaitės esam. Nuo valgio gaminimo iki valytojos pareigų. Iš pradžių nelabai malonu buvo, bet kai pagalvojom apie draugus, Lietuvoje be cento sėdinčius, apsipratom. (Turbūt nemažai uždirbat...) Apie tūkstantį eurų per mėnesį. Suma pakankama. (O išlaidų daug?) Maistas kavinėje mums nemokamas. Daugiausia išleidžiame kambario nuomai - po 250 eurų abiem, ir tai su nuolaida, nes kavinės bosas surado pas pažįstamą senutę."

Dalia: „Daug išleidžiam, bet pavyksta ir susitaupyti. Spalį į Lietuvą noriu parsivežti mažiausiai du tūkstančius litų."

Aida: „Jeigu šiemet viskas vyks pagal planą, kitais metais vėl taip dirbsim."

Pasidalink su draugais:

Facebook

Frype