Gražų rudens rytą skubėjau Pilies gatve ir pamačiau kavinėje sėdintį aktorių. Ne ką kitą – savo mylimą Mirką iš „Nekviestos meilės“! Žinau, negražu aktorių pristatinėti serialo herojaus vardu... Andrius Bialobžeskis – šiemet apdovanotas Sidabrine gerve už vaidmenį Kristijono Villdžiūno filme „Kai apkabinsiu tave“, jau daug daug metų dirbantis Jaunimo teatre, kur vaidino patį Makbetą! Jis visuomet atrodo pasipūtęs ir „pasikėlęs“. Nors, sklando gandai, kad jis visai ne toks. Įsidrąsinau ir priėjau prie jo.
-
- Laba diena, - išdrįsau pasakyti.
-
- Labas rytas.
-
- Ar galiu prisėsti, išgerti kavos?
-
- Prašom prašom, panele. Tik kavos? Ledų, karšto šokolado?
-
- Ką Jūs čia veikiate taip anksti? Maniau, kad aktoriai devintą valandą ryto visąlaik miega...
-
- Saulėtą rudenį nemiegama, net aktoriai nemiega.
-
- Ar supyksite, jei pasakysiu, kad esu Mirkos gerbėja... Nors mačiau jus ir scenoje, bet nelabai ką prisimenu... Ką gero vaidinate?
-
- Tai kodėl nesilankote teatre? Daug gerų ir nelabai gerų žmonių vaidinu
Ir ne tik žmonių... Vat, pvz., vaidinu katiną, beje, ne pirmą kartą karjeroje. Šįsyk – katiną-emigrantą.
Priglaustas katinas pusryčiams reikalauja ekologiškos jautienos
-
- Atsiprašau, šalia jūsų stovi maišelis, kuriame matau ekologišką grietinę ir žalios jautienos gabalą... Čia jūsų pusryčiai tokie bus?
-
- Na, čia bus mūsų... Mano ir mano katino Murksomiaukso Pirmojo.. Tai labai prašmatnus žmogus (nes katinas neabejotinai irgi žmogus, tik aukštesnės rasės). Pusryčiams jis visada valgo eko jautieną (tik eko, atskiria iškart) ir užgeria grietine... Kartais pietums ir man lieka gabalaitis. Mes susipažinom gūdžią lapkričio pavakarę Antaviliuose, kur garsinau Pinokį iš, berods, "Šreko 3"... Jis atėjo prie studijos, sušlapęs ir sulysęs, ir garsiai pareiškė, kad ieško normalaus žmogaus, su kuriuo galėtų maloniai leisti savo dienas ir naktis. Praėjau atranką ir štai – gyvename kartu.
-
- Aha... katinas neblogai įsitaisė – nenorėjo gyventi Antaviliuose, tad prisitrynė prie žvaigždės, ir dabar maitinasi ekologiškai. Ot sekasi kai kuriems... Ar jis ir miega su jumis lovoje? Gal dar ir žaidžiat su juo kokius nors žaidimus? Murksomiauksas – taip jį ir vadinate?
-
- Ne, namuose jį vadinu tiesiog Miauksiuku... O žaidimai – mūsų bendro gyvenimo dalis. Išmokau mėtyti jam kamuolį, slėptis po lova, apsimesti negyvu, loti. Jam patinka, kai aš garsiai repetuoju tekstą – jis kritiškai viską įvertina. Jei nuobodu ar per garsiai – ima žiovauti arba visai užmiega. Turiu laikytis disciplinos. Miegame kartu – jis labai geras žadintuvas – esu garantuotas, kad nepramiegosiu darbų. Paryčiais jis jau sportuoja – laksto ir vartosi kūliais – todėl sapnai išgaruoja.

Scenoje Andrius - katinas-emigrantas
-
- Pamenu, Jaunimo teatre mačiau spektaklį „Katinas Temzėje“ – ten vaidinote su katino galva. Nuėjau su penkerių metų sese, tačiau ji nieko nesuprato... O man patiko! Čia tas Katinas-emigrantas, kurį minėjote?
-
- O, kaip netikėta, matėte “Katiną Temzėje”. Smagu... Labai mėgstu šitą spektaklį, tik jis ne vaikams, labiau jaunimui, kuris svarsto, kur jam geriau – čia ar užsienyje. Nenuostabu, kad sesė nesuprato, bet katino galva jai turbūt patiko
Spektaklyje aš vienas ir daug nufilmuotų aktorių, vaidinančių ekrane ir, žinoma, daug įvairių katinų. - - Girdėjau, kad viena iš vaidinančių ekrane - Gabrielė - yra šios pjesės autorė. Kaip ten buvo - ji atėjo ir atnešė jums pjesę, kurioje tuoj pat sutikot vaidinti?
-
- Taip, Ta Gabrielė yra šios pjesė autorė, vardas jos Aneta, mes seniai pažįstami. Kai atnešė pjesę, aš iš tikrųjų iškart sutikau, nes man labai patiko... Beje, man labai patinka ir kaip ji ten nusifilmavo – ji ne aktorė, o rašytoja, ir vaidina pati save, nes tai jos autobiografinė istorija – kas nutiko aštuoniolikos metų mergaitei iščiuožus į Londoną. Juokinga istorija.
-
- O kaip pavadintumėte savo personažą – Katinu?
-
- Aš jį pavadinčiau Katinais, miegančiais, dainuojančiais ir šokančiais Gabrielės sieloje.

Paauglystėje bėgo iš pamokų, dabar - iš darbų
-
- Ką veiksite po repeticijos? Ar esate labai užsiėmęs?
-
- Stengsiuos būti neužsiėmęs ir pabėgti nuo darbų. Visada reikia iš kur nors bėgti – mokykloje iš pamokų, vėliau iš darbų. Bent jau rudenį - tikrai.
-
- Dažnai matau jus geriantį kavą įvairiose kavinėse – labai mėgstate šį gėrimą?
-
- Mėgstu įvairius gėrimus – kavą, sultis, mineralinį vandenį, vandenį iš krano.
-
- Jei galėtumėte nieko neveikti, ką veiktumėte?
-
- Tai nieko ir neveikčiau. Bet kad nemoku. Gal kitame gyvenime būsiu akmeniu, tai tadu...
-
- O kaip praleidote vasarą?
-
- Buvau prie jūros, skaičiau knygas, mokiausi mintinai eilėraščius, kuriuos skaitau tai šen, tai ten...
-
- Na, nebetrukdysiu jums gerti kavą, galit ir mano šokoladą pabaigti, nes man per saldu...
-
- Žinoma, duokit, mielai pabaigsiu – labai mėgstu saldumynus.
-
- Tad paskutinis klausimas – ką palinkėtumėte Panele.lt skaitytojoms ir jų mamoms?
-
- Palinkėsiu lankytis teatre ir rūpintis katinais. Džiaugtis rudeniu ir gyvenimu – jis mūsų pačių rankose ir širdyse. Meilės.

---
Kai išgėrėme kavą, Andrius mielai sutiko nusifotografuoti su tuo laiminguoju katinu iš Antavilių.
Išduosiu paslaptį – jis (ne katinas, o Andrius) visiškai „nepasikėlęs“, sumokėjo už mano karštą šokoladą (kurį pats ir pabaigė valgyti), ir davė man du pakvietimus į „Katiną Temzėje“, kurį Jaunimo teatre vaidins spalio 6 dieną. Beje – studentams, moksleiviams ir senjorams į šį spektaklį taikomos nuolaidos. Apie spektaklį daugiau pasiskaityti galite ČIA.
Dalyvauk PANELE.LT KONKURSE ir LAIMĖK bilietus į spektaklį "Katinas Temzėje"! Spausk ČIA.
Video gabaliukai iš spektaklio:
| Pasidalink su draugais: | ![]() | ![]() | Frype |
PANELE.LT bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą.




































