Realūs legendinių porų gyvenimai 1

Neteigiame, kad čia mes aprašysime visų išskirtinių ir žinomų porų gyvenimus, kad būtent šie žmonės buvo karščiausi įsimylėjėliai per visą žmonijos istoriją. Nesakome, kad jų gyvenimas turi būti tau pavyzdžiu. Tačiau neginčijamas faktas - šių porų meilė tikrai pateko į istoriją. O jų istorijos tikrai idomios...

Įamžinta meilė
Princas Khurramas ir Mumtaz Mahal
1607 m. princas Khurrumas buvo supažindintas su keturiolikmete mergaite Arjumand Banu Begum. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir visam gyvenimui. Tik štai ir tais laikais princui teko lukterėti, kol Arjumand sulauks pilnametystės... Štai ir apgavau! Laukti jiems tikrai teko dar penkerius metus, bet ne pilnametystės, o rūmų astrologo nustatytos palankios datos vedyboms. Tad pora susituokė 1612 m. Netrukus po vestuvių Khurramas, "supratęs, kad jos išvaizda ir charakteris pakylėja ją aukščiau visų to laikmečio moterų", pavadino savo žmoną Mumtaz Mahal (tai reiškia "išrinktoji rūmų puošmena"). Tiesa, kaip ir dera musulmonų princui, jis turėjo dar dvi vyresnes žmonas, tačiau Mumtaz neabejotinai buvo mylimiausia.
"Tas intymumas, gili aistra, susižavėjimas ir dėmesys, kurį Jo Didenybė jautė nuostabiausiajai iš nuostabiųjų tūkstančius kartų lenkė tai, ką jis jautė bet kuriai kitai..." - rašė rūmų metraštininkas.
Tų laikų poetai negailėjo pagyrų princesės meilei ir grožiui. Ji lydėjo savo princą, kuris vėliau tapo Šachy Jahanu pirmuoju, visuose jo žygiuose, jis net patikėjo jai saugoti imperijos antspaudą. Sosto istorikai itin detaliai aprašė poros intymius santykius. Nenuostabu, kad pragyvenę kartu 19 metų jie susilaukė 13 vaikų. Liūdna, kad 1631 m., gimdydama keturioliktąjį Mumtaz mirė. Kalbama, kad mirties patale Mahal paprašė vyro sukurti monumentą, įamžinantį jų meilę, ir nevesti jokios kitos moters.
Ištisus metus nepaguodžiamas imperatorius gedėjo užsidaręs vienumoje. Kai po metų pasirodė žmonėms, jo plaukai buvo baltutėliai, ant nugaros atsirado kupra, o veidas sunyko. Tik vyriausioji dukra, Jahanara, išvadavo Imperatorių iš depresijos ir jis ėmėsi vykdyti pažadą, duotą žmonai. Mauzoliejaus ir sodų Agroje statyba truko 20 metų ir iki šiol Tadž Mahalas stovi kaip monumentas amžinai meilei bei Mumtaz grožiui.

Meilės laiškai...
Napoleonas ir Žozefina
Iš pradžių tik jis mylėjo ją, vėliau tik ji mylėjo jį ir tik mirties patale paaiškėjo tikra tiesa...
Būsimąjį Prancūzijos Imperatorių, kol kas tik Prancūzijos generolą Napoleoną Bonapartą, pirmas susitikimas su išsiskyrusia Paryžiaus aukštuomenės dama Marie-Rose de Beauharnais tiesiog išvertė iš koto. Tai buvo viską šluojanti meilė - ypač Napoleoną sužavėjo laisvoko gyvenimo stiliaus moteriškės seksualinė patirtis. Jis praminė savo mylimąją Žozefina (Josephine) ir po metų, 1796 m., nekreipdamas dėmesio į visus moteriškės meilužius, ją vedė.
Deja, generolas daug kariavo, namie jo beveik nebuvo, tad Žozefina nelabai kreipė dėmesį į tą faktą, kad ji vėl ištekėjusi moteris. Meilužių dama neatsisakė, o Napoleoną kankino pavydas. Štai tuo periodu ir buvo parašyti dauguma itin gražių, išraiškingų bei atvirų Napoleono meilės laiškų žmonai. Čia buvo ir prisiminimų apie bendras naktis, ir pykčio, kad ji nerašo laiškų, pavydo scenų ir pažadų, ką jie nuveiks, kai vyrelis grįš namo... Beje, kalbama, kad Napoleonas mylėdamasis nemėgo nusiimti kardo, o labiausiai jį "vežė" moters prakaito kvapas, todėl Žozefinai rašydavo: "Greitai grįšiu - nesiprausk!"
Kaip ten bebūtų, kai jie buvo karūnuoti Pranzūcijos Imperatoriumi ir Imperatoriene, santykiai pasikeitė. Dabar Žozefina tapo ištikima savo vyrui, o štai vyras, lyg keršydamas už ankstyvąsias vedybinio gyvenimo dienas, keitė meilužes vieną po kitos. Dar liūdniau tai, kad Žozefina negalėjo susilaukti vaikų, o Imperatorius privalėjo turėti paveldėtoją. Žodžiu, 1809 m. jie buvo priversti išsiskirti, Napoleonas vedė Austrijos princesę Marie Louise, o Marie-Rose likusį gyvenimą pašventė mylimai botanikai.
Atrodytų, anokia čia meilė, tačiau tai dar ne pabaiga! Pabaiga atėjo 1821 m. gegužės 5 d., kai mirštantis nušalintasis Imperatorius ištarė paskutinius savo žodžius: "Prancūzija, armija, armijos vadas, Žozefina..."
Vis dėlto tai buvo meilė iki grabo lentos...

Meilė, nuvertusi karalių
Edwardas VIII ir

Wallis Simpson
Anglijos princas Edwardas pirmą kartą susitiko su moterimi, kuri pakeitė jo likimą, 1931-ųjų sausio 10 d. Tą kartą aukštuomenės vakarėlyje, kurį rengė princo draugė ledi Thelma Furness, dalyvavo ir tokia ponia Simpson su vyru Ernestu. Iš pirmo žvilgsnio amerikietė Edwardui nepaliko jokio įspūdžio. Bet po keturių mėnesių jie susitiko vėl, dar po septynių kartu pietavo... iki 4 ryto. Kai 1934 m. sausį ledi Furness trumpam išvyko į JAV, ji per savo kvailumą paprašė draugės Wallis Simpson pagloboti princą. Grįžusi aptiko, kad Wallis itin rimtai ėmėsi užduoties ir tapo vienintele Edwardo gyvenimo moterimi, o Thelma buvo visiškai užmiršta. Štai ir pasitikėk draugėmis...
Tačiau tikras skandalas įvyko 1936 m. Sausio 24 d. Edwardas buvo karūnuotas Anglijos karaliumi, žiniasklaida jau pradėjo ieškoti svajonių viengungiui svajonių valdovės ir staiga kažkokia net nespėjusi išsiskirti su savo vyru amerikietė tampa nuolatinė rūmų vakarėlių viešnia. O kai karalius ir Simpson kartu išvyksta atostogų, gandų leidiniai tiesiog linksminasi voliodami "šeimos griovėją" purve.
Galiausiai spalio 27 d. Wallis skyrybų procesas užbaigiamas ir... ir lapkritį karalius, išsikvietęs šalies premjerą, praneša, kad atsisako sosto! Garbingasis Edwardas VIII ir savo motinai, karalienei Mary, paaiškino, kad jis supranta, jog liaudis nenorės karaliaus, kuris tuokiasi su išsiskyrusia amerikiete. O, kaip toli toji Anglija buvo nuo dabartinės, palaidojusios Princesę Dianą...

Tiesa, tuomet vyriausybė turėjo žinių, kad Wallis Simpson susirado ir daugiau lytinių partnerių (o tai jau modernu). Tarp jų ir vedusį automechaniką, ir pardavėją Guy'jų Trundle'a, ir Leinsterio grafą Edwardą Fitzgeralda... Svarbiausia - žvalgyba įtarė, kad ji susiburkavusi su fašistinės Vokietijos ambasadoriumi Britanijoje, Joachimu fon Ribbentropu ir perdavinėja jam slaptą informaciją! Tačiau Karaliui tai buvo nė motais - 1936 m. gruodžio 10 d. jis išplatino pranešimą: "Po ilgų ir skausmingų apmąstymų aš nusprendžiau atsisakyti sosto, tai yra mano galutinis ir nekeičiamas sprendimas! Tikiuosi, kad mano žmonės supras priežastis, kurios paskatino jį žengti. Nesigilinsiu dabar į savo jausmus, tačiau maldauju prisiminti, kad našta, kuri nuolat slegia valdovo pečius, yra tokia sunki, jog susidarius tokioms aplinkybėms, kuriose aš atsidūriau šiuo metu, jos pakelti neįmanoma..."
Jau kitą dieną po pareiškimo Wallis išvyko į Prancūziją, po kelių valandų Edwardas sėdo į karinį laivą ir nusekė jos pėdomis. Dabar jis buvo laisvas ir galėjo gyventi su moterimi, kurią taip mylėjo. Jie susituokė 1937 m. birželį. Wallis tapo Winsdoro grafiene, tačiau niekada nebūtų galėjusi tapti "Jos karališkąja didenybe". Pora taip ir liko atstumta anglų aukštuomenės (matyt iš pavydo, kad patiems kažkada pritrūko drąsos tokiam poelgiui) ir likusį gyvenimą nugyveno Prancūzijoje.
Taigi, Edwardas įrodė, kad ir karaliai gali vesti iš meilės. Tereikia smulkmenos - atsisakyti karalystės...
Tai buvo pirmas straipsnis iš ciklo apie meilės jėgą. Jau po kelių dienų skaitykite tęsinį apie tuos, kuriems meilė padėjo kurti ir kurių gyvenimus sugriovė...

Pasidalink su draugais:

Facebook

Frype