Įmetu visai neseniai, o dabar jau, regis, visai beprasmiškai duotą interviu apie eitynes ir ką aš apie jas manau:
Ar esi už, ar pries. Ir kodėl?
Žinoma už! Aršiai už! Jeigu galiu su tūkstančiais kitų gatvėse atidaryti dviračių sezoną (“Kritinė masė”), jeigu galiu gąsdinti senamiesčio praeivius su Vilniaus fizikais ir DinuZauru (“FiDi”), tai kodėl negaliu dalyvauti homoseksualų eitynėse? Kuo jos blogesnės? Tiek fizikai, tiek dviratininkai gali nevaržomi didžiuotis savo išskirtinumu: vieni važinėja dviračiais, o kiti išmano masės ir energijos tvermės dėsnius. Visi jie jaučiasi ypatingi ir kartą per metus (dviratininkai net kiekvieną mėnesį) drauge viešai švenčia savo kitoniškumą. Jų išskirtinumu džiaugiasi ir aplinkiniai.
Kaip manai, kodel lietuviai turėtų prisijungti/neprisijungti prie šių istorinių eitynių, kurios Vilniuje organizuojamos pirmą sykį?
Jei Lietuvoje yra 2 milijonai gyventojų, tuomet, pasak statistiškos, tarp jų turėtų būti bent 200 000 gėjų, biseksualų, lesbiečių ir kitų normalių žmonių, gimusių su netradicine seksualine orientacija. Lažinuosi, kad eitynėse jų bus daugų daugiausiai 10. Likę 199 990 tyliai sėdės namuose bijodami galvą gatvėje parodyti ir tik rytojaus dieną atsargiai atsivers laikraščius. Tačiau pirmuose puslapiuose jie pamatys ne 10 pomidorais apmėtytų nelaimėlių, o tūkstančius jų draugų, kolegų ir artimųjų, einančių greta ir reiškiančių solidarumą ir pagarbą, tiems kuriuos šiandien lietuviai niekina.
Aš nesiųlau į eitynes eiti homoseksualiems žmonėms. Tegu ateina jų draugai, jų bendradarbiai, jų kaimynai. Dėl savo draugų ir artimųjų aš eičiau muštis iki sąmonės netekimo. Tačiau tai ne vien dėl draugų. Tai principinis žmogaus teisių klausimas - juk visi yra lygūs.
Ar pats esi dalyvavęs homoseksualų paraduose kitose valstybėse? Kokią nuomonę susidarei?
Esu matęs net du pride’us (PRIDE - tai ne “paradas”, o “pasididžiavimas”, “savęs gerbimas”), abu juos Stokholme. Aš negalėjau patikėti savo akimis - visi stokholmiečiai, nesvarbu jauni ar seni, vyrai ar moterys, gėjai ar ne, išėjo į gatves ir šventė - su daug muzikos, daug spalvų ir juoko. Negalėjai atskirti dalyvių nuo stebėtojų - šventė visi. Šimtai tūkstančių. Nemačiau nei vieno susiraukusio veido. Viskas truko net keletą valandų. Už pagarbą žmogui, jo individualumui bei laisvėms aš labai gerbiu švedus.
Kaip, tavo nuomone, pasiseks gegužės mėnesio eitynės Vilniuje? Ar pats ketini jose dalyvauti?
Eitynės įvyks. Jau vien tai bus didžiulė sėkmė. Po 700 metų apie jas kalbės taip pat, kaip šiandien apie apie pirmus mėginimus pakrikštyti lietuvių tautą. Tikrai nesitikiu tokios PRIDE šventės, kokia vyksta kitose sostinėse, tačiau Lietuvai tai bus stiprus žingsnis. Tai yra maža, kai kam neskani piliulė, tačiau ji gydo ir ugdo visuomenę. Tai teisingumo testas.
Ar aš dalyvausiu? BŪTINAI. Jeigu tik tuo metu būsiu Lietuvoje. Man nesvarbu, ar tai gėjų eitynės ar lesbiečių ar biseksualų. Jeigu tai puoselėja žmogaus teises - aš būsiu ten.
