Vertinimai:  - šedevras.  - veža.  - ausys nenulūž.  - ar verta kentėti?  - šlamštas.  - oi, mama, gelbėk.

AISTĖ SMILGEVIČIŪTĖ IR SKYLĖ
SAPNŲ TROFĖJAI
Šis dvigubas albumas apibendrina visus grupės kūrybos etapus. „Skylė" visada buvo „undergroundinė", studentiška ar dar kokia kitoniška grupė. Jos dainos beveik du dešimtmečius kirtosi su „visiems suprantamo" popso kriterijais, o ir radijo stočių programų direktoriai tik visai neseniai įsileido „Skylę" į savo eterį.
„Sapnų trofėjuose" vėl pajusi grupės „Akvarium" įtaką. Klausydamas pasineri į Roko ir Aistės vidinius pasaulius. Aptinki neopagoniškų ir erotinių įvaizdžių. Tai riba tarp dainuojamosios poezijos ir farso, bet svarbiausia, ir tai žinau tikrai, kad viskas, ką daro ši grupė, labai nuoširdu.

KINGS OF CONVENIENCE
DECLARATION OF DEPENDENCE
Norvegų dueto iš Bergeno albumą ypač rekomenduočiau panelėms. Jis nebelabai šviežias, išleistas prieš pusmetį, bet kai grodavo mano namuose, iš merginų nuolat sulaukdavau to paties klausimo: „O kas čia taip gražiai groja, kokia grupė?"
Vienas dueto narių Erlendas Oye yra bendradarbiavęs su gerai žinoma norvegų grupe „Royksopp", bet tai nereiškia, kad „Kings Of Convenience" groja elektroniką. Jų muzika daugiau instrumentinė, rami, daug dėmesio skirta geram ir prasmingam tekstui bei jo atlikimui.

WOLFMOTHER
COSMIC EGG
Šie JAV įsikūrę australai nejuokauja ir groja tokį roką, kad paleidus jį garsiai į jūsų kambarį gali įvirsti tėvai ir iškėlę į viršų du pirštus imti purtyti tai, kas liko iš jų plaukų! Visai rimtai gali pasirodyti, kad atgijo „Led Zeppelin", „Steppenwolf" ar „Deep Purple" ir sugrįžo jaunystė!
Greitai išgarsėjusios grupės muziką savo reklamų klipams jau skolinasi tokios kompanijos kaip „iPod" ar „Mitsubishi".
Teigti, kad „Cosmic Egg" yra metalo stiliaus albumas būtų klaida. Tai daugiau madingas rokas, kuriam skambant galima net šokti diskotekose. Paklausykite, pavyzdžiui, dainos „New Moon Rising", ir įsitikinsite.

SSG
GYVAI
Negaliu būti labai objektyvus vertindamas albumą, prie kurio esu netiesiogiai prisidėjęs, tad ir nebūsiu. Sveiki atvykę į Algio Greitai vidinį pasaulį! 27 dainos, kurios apima beveik visą Algio muzikavimo istoriją ir patenkina jo, kaip muzikanto, ambicijas. Albumas, kuriame labai ryškiai matomas atlikėjo veidas (tai reta mūsų scenoje) išėjo gana siurealistiškas: juokingi dalykai kartais dainuojami rimtu tonu, rimti dalykai - linksmai. Ir Dovydo iš „Ventukų" vokalas prideda kažkokio keisto šarmo. Taigi arba albumas labai patiks, arba, jei ir šiaip nepatinka Algis, geriau jo nė neliesti. Juolab kad jį puošia tėvus apie kontraversišką kūrybą įspėjantis lipdukas.

ROBBIE WILLIAMS
REALITY KILLED THE VIDEO STAR
Juokas juokais, bet albumo pavadinimas labai tiksliai atspindi tikrą atlikėjo realybę. Ar pasikeitė laikai ir naujoji karta nebepuoselėja malonių atsiminimų apie „Take That", ar tokia muzika nebėra madinga, graži ir aktuali? Robbie ieško prarasto rojaus. Taigi šis darbas - tik dar vienas bandymas susigrąžinti prarastą šlovę. Daina „Bodies" nuteikia optimistiškai, bet ji tokia albume tik viena. Net prodiuseris Trevoras Hornas nebegali garantuoti, kad bus pakartota „Millenium" laikų šlovė. Skyrybos su daugumos Robbie Williamso dainų autoriumi Guy'umi Chambersu tapo žvaigždės nužudymo pradžia.

DIMITRI FROM PARIS PRESENTS
NIGHT DUBBIN‘
Rekomenduoju jums šį albumą, kad daugiau sužinotumėte apie aštuntojo dešimtmečio grupes „Wham", „D Train", „Trammps" ir t. t.
Garsus Paryžiaus salonų ir kokteilių vakarėlių didžėjus surinko savo senas mėgstamas plokšteles ir paprašė dar gyvų to laiko prodiuserių šiek tiek atšviežinti originalių dainų versijas. Atsirado „riebus" garsas, nauji diskotekų efektai, bet išliko senoji to laikmečio dvasia.
„Dimitri From Paris" savo interviu pabrėžia grojantys muziką, kuri labiau patinka panelėms, nes į šokančias merginas ateina pasižvalgyti vaikinai. O ko dar reikia?
Albumas yra dvigubas. Antrajame diske britų duetas „The Idjut Boys" savaip sumiksavo tas dainas ir pridėjo dar kelias kitas iš savo fonotekos.

PRISTATYTI 2009.12

STUDENTĖS
UŽAUGOME
Kas iš to, kad mokinukės užaugo? Scenos trauka yra tokia didelė, kad jos nebegali nedainuoti ir neleist albumų? Kas bus po to? Mamos "Pagimdėme", Barakūdos "Paėmėme", Močiutės "Anūkėliai" ir Suvaikėjusios senolės "Mokinukėms"?
Albumas yra tuščias niekalas. Gal ketvirtoje klasėje besimokančioms panelėms tokios dainos "Pagalvok apie mane" ar "Kieta" turi gilią prasmę, bet dabar? Merginos, metas uždaryti projektą, tuomet ir patikėsime, kad užaugote...

VILIUS TARASOVAS

VILIUS TARASOVAS - II
Vilius Tarasovas gana neblogas soul dainininkas, kurio balsas buvo tarsi uola Zvonkaus hitų malūnui "Bavarija". Merkia Vilius akį nuo banaliai apipavidalinto viršelio taip gudriai, lyg jo solo kūryba viliotų šelmiškomis idėjomis. Deja, jų nėra. Vėl tos pačios banalybės tik atliktos jau be Zvonkaus visiem suprantamų ir nuspėjamų melodijų. Bando varyti kaip "Timberleikas", bet kam tai įdomu? Albumas, galima sakyti, išleistas sau.
Bet nusiminti neverta - pasuoks Vilius su žmona per televizijas prie Kalėdinių eglučių ir stos viskas vėl į savo vietas.

MATIAS AGUAYO
AY, AY, AY
Čilėje gimęs, Kiolne užaugęs, muzikuojantis tarp Paryžiaus ir Buenos Airių Matias Aguayo išleido vieną įdomiausių šių metų albumų.
Šis vyrukas groja, dainuoja, suka plokšteles, netgi balsu talentingai imituoja tikrus instrumentus. Jo kompozicijose yra tiek daug balso partijų, kad nebeskiri, ar tai tikras bosas ir būgnai, ar keisti efektai. Žodžiu - žmogus orkestras, tikrąją to žodžio prasme. Išaugęs iš tikrų Lotynų Amerikos muzikos šaknų ir atliekantis minimal elektroniką. Paklausykite, įdomu. Man patiko.

PRISTATYTI 2009.11

FLAMINGO
WHAT MAKES YOU EASE CD
Albumas įrašytas prieš metus "Havana SC" klube ir jį kartu su DVD disku muzikantai platins... dykai! Mane visada žavi altruizmas. Jums reikės tik nueiti į koncertą ir paprašyti arba kreiptis į vadybininką. Jis ką nors sugalvos. Ar ne taip, Tomai?
"Flamingo", prisijungus gitaristui Genadijui Smertjevui, jau groja penkiese ir ruošiasi naujam kūrybiniam etapui. Grupė gyvai skamba labai įdomiai: kartais primena "The Cure", kartais "The Suede" ar kitas britų grupes. Belieka palinkėti jiems prasimušti su tais savo nemokamais kompaktais į platų Pasaulį.

AIR
LOVE 2
Man šis albumas pats geriausias nuo "Moon Safari" laikų. Duetas, pasitelkęs perkusistą iš Amerikos Joey Waronkerį, galima sakyti apjungė visas geriausias "Air" muzikavimo savybes. Albume 12 dainų, kurios savo ramia melancholija ar senovinių sintezatorių tembrais pragiedrins rudenines nuotaikas. Užsimerkus galima net pasvajoti, kaip su tokia muzika būtų smagu prasilėkti iš Versalio į Paryžių. Dainos "Love" ar "Sing Sang Sung" yra tiesiogine ta žodžio prasme pats smagiausias prancūziškas popsas. Beje, prancūzų duetas šį albumą pristatinės ir Vilniuje, taigi nepražiopsok.

IAN BROWN
MY WAY
Yra populiarūs atlikėjai, o yra tiesiog madingi. Pastariesiems priskirčiau šį, kuris nesikuklindamas save pavadina tai "į Dievą panašiu genijumi", tai "karalium-beždžione". Jo humoras prasimušė ir tada, kai žurnalistams pasakojo, kad daina "Stellify" buvo skirta Rihannai, tik skambesys pasirodė toks geras, kad pasiliko ją sau, o albumo galutinis suvedimas buvo daromas tą dieną, kai mirė Džeksonas. Tai jis palaikė geru ženklu.
Nuo pat "Stone Roses" laikų šis vyras yra gerbiamas britų muzikos elito atstovas. Albumas "My Way" psichodelinėmis gitaromis, Mančesterio grupėms įprastais ritmais ir vokalo akcentais labiau primena ankstyvesnę dainininko kūrybą.

PRISTATYTI 2009.10

JURGA
+37^o (Goal of Science)
Naujas Jurgos albumas gali tapti metų albumu. Radijo klausytojams jau pažįstami kūriniai „Tyliai", „Running" ir naujasis radijo singlas „Rykliai ir vilkolakiai". Albumą sudaro dvylika dainų. Didžiąją dalį jų prodiusavo devyndarbis Mario Basanovas, bet prisidėjo ir Jurgos grupės muzikantai. Kelioms naujoms dainoms aranžuotes sukūrė gitaristas Romas Rainys, klavišininkas Marius Leskauskas ir būgnininkas Vytis Vainilaitis. Baigiamasis albumo įrašų redagavimas buvo atliktas „Metropolis" studijose Londone. Dainas apdorojo garso inžinierius Mazenas Muradas, dirbęs su Bjok, Robbie Williamsu, Natalie Imbruglia, Mika, taip pat su grupėmis „The Cure", „Garbage", „Take That", „Simply Red", „Kaiser Chiefs". Žodžiu, albumas daug žadantis, tikiuosi, kad ir geras.

GOLDEN PARAZYTH
ALL THE TRUTH ABOUT BLUE MONKEY
„Golden Parazyth" yra bičas iš Kauno. Palinkęs prie savo nešiojamojo kompiuterio ir mikrofono per koncertus jis daro stebuklus. Tai visiškas antipodas šiuolaikinėms kepamoms žvaigždėms, kuriomis tampama net neįrašius nė vieno padoraus gabalo. Vaikinas klausytojų simpatijas užsitarnavo grodamas mažuose underground koncertuose. Tai antrasis jo albumas. Pirmąjį teko išleisti savo jėgomis, o dabar leidybos įmonė „Monaco" patikėjo naujos elektroninės muzikos perspektyva Lietuvoje. Garbė jiems už tai. Gal reikalai pagaliau krypsta į gera?

GUS GUS

24/7

Visada malonu pristatyti pačius geriausius albumus. Šio klausau jau antrą savaitę. Tik šešios ilgos kaip galaktika kompozicijos, bet kokio grožio! Islandų grupė, kurios sudėtis metams bėgant vis pasikeičia, grįžo prie savo ištakų. Elektroninės muzikos peizažai, ritmas labai artimas minimal techno stiliui, užburiantis dainininko Danielio Agusto balsas, seną šokių muziką primenantys efektai - visa tai sudaro tobulai išbaigtą albumą. Man skamba kaip muzika, kuri atitinka savo laikmetį.

PRISTATYTI 2009.09

PAULIUS STALIONIS
AŠ ATNEŠIU TAU SAULĘ
Tokius žmones kaip Paulius Stalionis jau reikia puoselėti ir saugoti lyg kokias pajūrio zundas ir gubojas. Tokie žmonės tampa legendomis...
Kur dar rasime tą dramatišką balsą, dainuojant apie visokius niekus? Kas bus, kai nebečiurlens keista bukinančiai primityvi „dažnučių" harmonija, primenanti šlovingus garso kasečių iš kioskelių laikus? Juk ateis žiaurus galas tokiai muzikai! Taip, senosios „ruspop" kartos atstovai baigia išnykti lyg kokie dinozaurai ir lieka tik dėkoti beviltiškai prasto skonio televizijų bei radijo stočių redaktoriams, kad dar turime kompozitorių ir dainininką Paulių. Be jo dainų savo karjeras turės baigti ostapenkos, mauručaitės. „Ačiū" visiems kurie daro viską, kad Pauliaus saulė, nors ir pritemusi, dar šviestų!

JŪRATĖ MILIAUSKAITĖ
STIKLO SIENA
Dar viena legenda išleido naują albumą. Jūratė, karjerą su grupe „Sekmadienis" pradėjusi dar tada kai nebuvo ne tik mobiliųjų telefonų, bet ir kompaktinių plokštelių, pergyveno galybę estrados princų ir princesių. Tiesa, nuo jų ji tik tuo ir skiriasi, kad vis dar dainuoja.
„Stiklo siena" savo stilistika labai primena aštuntojo dešimtmečio atlikėjas: Belinda Carlisle, The Bangles, Samantha Fox. Net gitaros pavarymai albume iš tų legendinių laikų. Būtų gražu, bet labai jau sunku XXI a. tokį albumą pavadinti nauju.

VIKTORIJA PERMINAITĖ
AŠ VIENA
Aš šį albumą pavadinčiau „lakštingala negali negiedoti". Kaip čia dabar ėmė ir iširo „Mango"? Taip negalima! Kas nenori, tegul ir nedainuoja, o Viktorija, aktyviausia scenos dalyvė, nesustojo. Turime solinį albumą, kuris nelabai skiriasi nuo prieš tai buvusios grupės paveldo. Gal tik daina „Maža maža" turi progresyvesnių muzikos idėjų.
Bet nors solinis bandymas atitrūkti nuo „Mango" Viktorijai nelabai pavyko - ji taip ir liko suktis toje pačioje orbitoje - broliams Bendžiams bent jau nereikia stabdyti savo fabrikėlio. Ačiū jai už tokį indėlį kovojant su sunkmečiu.

AUTOKRATZ
ANIMAL
Debiutinis dueto iš Londono „autoKratz" albumas pretenduoja tapti metų atradimu. Pasirašę sutartį su prancūzų muzikos kompanija „Kitsune" ir išleidę pirmąjį darbą „Animal", Davidas Coxas ir Russellas Crankas gastroliuoja su koncertais po pasaulį.
„autoKratz" stilius labai įvairus, jame susipina elektronikos, roko, naujųjų romantikų, „Justice" ir „Daft Punk" eksperimentai.

PRISTATYTI 2009.08

LEON SOMOV / JAZZU
UPDATED
Buvęs "In Culto" narys ir "Pieno Lazerių" vokalistė sumetė skudurus bendram projektui. Albumas buvo ilgai lauktas ir iš jo buvo tikimasi kažko TOKIO. Gal būt tai ir pakišo koją...
Nesigilinsiu į poetinę dainų prasmę. Joms skambant, smagu gurkšnoti kavutę ar arbatėlę. Septynios pirmos dainos prabėga pro ausis, kaip karštas vanduo čiurlena į puodelį. Smagūs, modernūs tembrai, malonus Justės balsas, bet viskas taip vienoda, lietuviškai melancholiška… Žodžiu, diagnozė aišku – elementari draivo stoka. Nuo aštuntos dainos situacija pagerėja, gelbsti Neri Jass, Few Nolder ir Dariaus Žičkaus remiksai bei jau mintinai išmokta daina "Tik pasilik". Lietuviškose dainose kliūna Justės dainavimo manieringumas, keistas akcentas. Gal tai gyvenimo Londone pasekmė ar kitos "Pieno Lazerių" dainininkės, Giedrės, įtaka? Kita vertus, turi ta Justė kažkokio neapčiuopiamo žavesio – nieko ypatingo, bet kur prisideda, ausį užkabina. Už tai ir gerbiu.


ANDRIUS MAMONTOVAS
KONCERTAS PARK WEST CHICAGO
Taip, tai DVD filmas, bet, manau, jį paminėti čia verta. Pirmiausia, todėl, kad neskaitant kelių smagių Andriaus ir co. nuotykių Amerikoje vaizdelių,  iš esmės tai "gyvas" koncertinis albumas. Antra, todėl, kad tai pirmas Lietuviškas albumas, kurio garso takelis įrašytas dts ir dolby surround formatais, tad visi kas turi tinkamą aparatūrą galės pasijusti lyg koncerte. Trečia - argi galima nepaminėtį kažko, ką išleido Andrius Mamontovas? Taigi, minu... miniu…
Koncerte įvairiausių kūrybos periodų dainos - nuo naujausios, agresyvios "Jie plauna tavo smegenis", iki privalomos "Laužo šviesos", "Tuščių delnų" ar net tokios FOJE laikų retenybės, kaip "Hey Hey Hey". Ir jei vaizdui kartais pritrūksta spalvingumo ar įvairesnių rakursų, garsas tiesiog stulbina savo kokybe. O ir linksmai meniški intarpai tarp dainų neliūdina.
Kol kas šį DVD gali įsigyti tik atėjęs į A. Mamontovo koncertą. Pats Andrius, sako, dar svarsto ar verta nuo rudens pradėti prekiauti juo parduotuvėse.

SONIC YOUTH
THE ETERNAL
Šis albumas grupės karjeroje jau šešioliktas. Amerikos gitarinio roko avangardistai vėl pasitraukė į pogrindį ir šį darbą išleido nepriklausomoje "Matador" kompanijoje.
"The Eternal" rekomenduoju, nes jo skambesys labai panašus į grupės legendinių albumų trilogiją - "Sister", "Evol" ir "Daydream Nation". Aišku, dabar viskas švariau, geriau nugludinta, bet vis tiek nepamiršite, kad "Sonic Youth" yra įtakingi alternatyvinės muzikos lyderiai.
Visada bus smagu prisiminti jų koncertą Vilniaus Sporto rūmuose, kai baigiantis sovietmečiui aš pats tik po abitūros egzaminų, netikėtai galėjau pamatyti pirmojo ryškumo "žvaigždžių jaunimą".

FU ANGELS
EINU DANGUMI
Dar viena rusiško pavyzdžio merginų grupės kopija. Ko jos siekia? Krizės metu išgarsėti, pritrūko babkių? Trokšta būti dar vienu "Šokoledu", "69", "Olialialialia"..? Ką jos visos šešios ten veikia? Balsai vienodi (greičiau, gal net vienas balsas), veidai irgi... Dainos apie norą šokti, aistras ir "kad viskas bus gerai".
Tikrai geras tik grupės pavadinimas. Tiesa, kyla klausimas ar nepamiršo leidėjai tarp žodžių sudėti skyrybos ženklus? Pavyzdžiui: "Fu, angels..." Arba "Fu... angels?"

ZUZI FIESTA
VASARA
Keli albumo atlikėjai: Inga Valinskienė, Ligitas Kernagis, Rytis Cicinas, Patruliai, Angelas, Milana.
Keli albumo dainų pavadinimai: "Alų gersim atsistoję", "Vakaras su taboru", "Korida ir Pranas", "Husaro išpažintis", "Džiaga džiaga", "Meilės lašeliai".
Jūs norite tokios vasaros? Aš tai jau tikrai ne.

LARISA KALPOKAITĖ
MOTERIS LANGE
Kaip jūs manote, ką gali dainuoti senesnės kartos aktorė iš teatro, prisidurianti prie algos televizinėse muilo operose? Teisingai – rusiškus romansus.
Jei dabar tikitės juodos kritikos - nuvilsiu. Kaip nebūtų keista, albumas atliktas gana neblogai. Dainininkė dainuoja beveik be akcento, iš širdies. Jauti, kad ji daro tai, ką nuoširdžiai myli. Kita gera albumo pusė - išlaikytas lygis. Romansai atlikti aristokratiška aukštuomenės salonų dvasia ir stilius nepasisuka link taboro ar "blatnų" Maskvos tarpuvarčių častuškų.

PRISTATYTI 2009.07

ALANAS CHOŠNAU
GERI LAIKAI
Alanas vis dar ieško savo stiliaus. Pradėjęs karjerą kaip "Depeche Mode" pasekėjas, pasiblaškęs po lotyniškos ir arabiškos muzikos laukus, vėl sugrįžo prie tų pačių "depešiukų". Gal net greičiau prie aštuntojo dešimtmečio skambesio. Kai kurios dainos primena mano laikų mokyklos diskotekas, kitos – George Michael "Fast Love" ir "Outside" disko stilių. Daina "Mano Juokas" labai panaši į "The Beloved" kūrinį "Sweet Harmony". Žodžiu, jaunajai kartai albumas gali nuskambėti šiuolaikiškai. Alano bendraamžiams tai tik – seni, naujam gyvenimui prikelti "geri laikai".
Albumo minusas – "draivo" stoka. Jei, Alanai, darai farsą, reikia daryti iki galo. Nors turiu pripažinti, kad tai geriausias tavo albumas per pastarąjį dešimtmeti.


ICHTUS
ŠAUKIUOSI TAVĘS
"Ichtus" – yra vienas pirmųjų krikščioniškų simbolių, graikiškai reiškiantis žuvį arba Jėzaus Kristaus vardo monogramą.
 "Ichtus" – krikščioniško šlovinimo grupė, susibūrusi prieš dvejus metus Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Grupės atliekama muzika skirta garbinti ir šlovinti Dievą. Skamba gal ir neįprastai? Bet yra ir tokia muzikos rūšis. Grupė atlieka savos kūrybos ir verstas giesmes. Tai – paprastas,  klasikinis rokelis: būgnai, gitaros, stiprūs vokalisčių balsai. Prieš porą dešimtmečių davatkos būtų nualpusios išgirdusios tokį "šlovinimą". Bet šiais laikais ši grupė jau turi savo gerbėjų ir už bažnyčių šventorių ribų. Gera plokštelė ieškančioms dvasingumo, bet nesvaigstančioms nuo vargonų ar chorinio dainavimo.

KINGS OF LEON
ONLY BY THE NIGHT
Šis albumas nėra naujas, bet jei jo neturite, pats metas įsigyti. Tapęs kelis kartus platininiu, Vakaruose niekaip iš topų neiškrentantis albumas bei gausybė koncertų vasaros festivaliuose - galima sakyti, kad "The Kings Of Leon" yra savo šlovės zenite.
Trys broliai ir jų bendrapavardis pusbrolis, Followill, kilę iš pietinių Amerikos valstijų, savo grupę pavadino senelio ir tėvo garbei. Pastarasis būdamas pastoriumi skelbdavo Evangeliją bažnyčiose, o vaikai tuo metu barškindavo instrumentus. šis albumas yra ketvirtas nuo 2003 metų. Manau, kad jau esate girdėjusios dainas: "Use Somebody" ir "Sex On Fire". Tai patikrintas laiko darbas.

PRISTATYTI 2009.06

VAIPER AND SERUMAS ARE:
CAFETERIA
Cafeteria - tai muzikinė erdvė, kurioje neveikia žemės traukos dėsnis. Nuo jazzo iki beats, nuo future funk iki dubstep. Sveika atradusi muzikinę erdvę. Muzika, sąveikaudama su papildomomis sudėtinėmis dalimis, turi nepakartojamų savybių pakelti į orą", - taip pristato savo albumą muzikantai, ir nelabai lieka ką pridurti. Jei taip Lietuvoje grotų daugiau grupių, sakyčiau, prisivytume ir aplenktume Londoną su Berlynu kartu paėmus...
Albumo muzika panaši į gerai atliktus džiazinius pratimus „ant" laužytų ritmų. Man šiek tiek panašu į Amon Tobin. Tikrai puiki muzika prie kavos puodelio, skaitant „Panelę".

YES, PET SHOP BOYS ETC.
Beveik visą pavasarį klausiau šio disko, tad drąsiai galiu jį rekomenduoti tau (nebent visa savo esybe esi alergiška popsui). „Pet Shop Boys" grįžo prie ištakų ir išleido albumą, labai panašų į leistus karjeros pradžioje. Gražus, saldus, melodingas, šokių aikštelei tinkamas ritmas.
Tiesa, dainas senstelėjusiam duetui padėjo parašyti hitų fabrikas „Xenomania", bet nuo to albumo kokybė nesuprastėjo. Vyrai grįžo! Sena vaga arklio negadina!

ANIMAL COLLECTIVE
MERRIWEATHER POST PAVILLION
Net nuostabu, kad dabar naujausias muzikines madas diktuoja amerikiečiai. „Animal Collective" nėra nauja grupė, šis albumas jau aštuntas jų istorijoje. Kritikai jį vertina kaip vieną geriausių, išleistų per šiuos metus.
Grupės muzikinio žanro eksperimentai gana netikėti: elektronika, rokas, psichodelika, dainavimas, net kažkuo primenantis mūsų sutartines - viskas šiame albume tarsi plaukia. Lauki, kad kompozicija įsibėgės, o ji netikėtai baigiasi. Arba atvirkščiai. Albumas - tikras poilsis ausims, skirtas meditacijoms po triukšmingų vasaros festivalių.

CLIENT
COMMAND
Galima teigti, kad tai dar vienas eilinis dailiomis uniformomis apsirengusių išvaizdžių moterų albumas. Tas pats electropopsas kaip ir prieš tai.
Nors darbą prodiusavo garsusis bosistas Youth, bet ir jo talentas mažai ką pakeitė. Dauguma kompozicijų ir dainų skamba šaltai, monotoniškai, be ryškesnių melodijų. Išimtis - daina „Make Me Believe In You", už kurią galima rašyti aukščiausią įvertinimą.

MODERAT
Gal jūs tai jau ir girdėjote. Tos panelės, kurios nėra abejingos elektroninei muzikai, puikiai žino, kad „Moderat" yra pačių šviesiausių ir madingiausių Berlyno grupių „Modeselector" ir „Apparat" sąjunga. Iš abiejų projektų paimta ir sujungta viskas, kas juose buvo geriausia ir dar pridėti dubstep motyvų.
Iš pradžių albumas buvo sumanytas kaip instrumentinis. Bet įrašo metu grupės „Seeed" vokalistas Dell・įdainavo gabalą „Sick With It". Dar vėliau buvo atrasta sena kasetė su Paul St. Hiliare vokalo įrašais, kurie panaudoti „Slow Match" kūrinyje. Ir pats Sasha Apparatas sudainavo kelias dainas. Kaipgi albumas be jo balso?

THE JUAN MACLEAN
THE FUTURE WILL COME
Pristatau dar vieną amerikietį iš kompanijos „DFA Records". J. Macleanas seniau grojo disko pankų grupėje, dirbo mokytoju, vėliau pradėjo solinę karjerą. Muzika labai panaši į „LCD Soundsystem" ir nenuostabu. Keliose albumo dainose jam padeda Nancy Whang ir James Murphy.
Albumo dvasia yra disco stiliaus ir „Duran Duran" muzikinių emocijų atsikartojimai, išreikšti naujoviškomis priemonėmis. Puiku - jis tinkamas ir paklausyti, ir pašokti.

DEPECHE MODE
SOUNDS OF THE UNIVERSE
Sunku spręsti apie naująjį „depešų” darbą. Iš vienos pusės lyg ir trūksta jame „Violator" laikų hitų, bet ir laikai pasikeitę. Grupės kompozitorius Martinas Gore daug kalbėjo apie senų sintezatorių skambesį naujame albume. Taip, skambesys yra, bet jis pritaikytas šiems laikams. Albumas savo dvasia panašus į pirmąjį išplatintą gabalą „Wrong". Linksmesnės dainos: „Hole To Feed", „In Sympathy" ir paties Martino įdainuota „Jezebel". Koks gi albumas be jo solo?
Tos panelės, kurios ruošiasi eiti į „Depeche Mode" koncertą Vilniuje, albumą privalo įsigyti – juk reikia išmokti žodžius, kad dainuotumėte kartu. Kitos jį supras klausydamos gal iš antro ar trečio karto. Iš patirties žinau, tokia muzika išlieka ilgiausiai.

ATALYJA
SAULA RIDUOLĖLA
Folkroko grupė „Atalyja" susikūrė Vilniuje 1998 m. rudenį. Jie nėra naujokai, bet dabartinio „undergraundo" ieškotojai vis atranda šį vardą.
Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis skoningomis aranžuotėmis, įvairia tembrų palete ir ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai: kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišiai išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytietišką atspalvį suteikia Šiaurės Indijos instrumentai: bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).
Albumas gali būti labai graži dovana užsienio svečiams, kurie atvažiuos paminėti vyskupo Brunono nukirsdinimo tūkstantmečio. Gal jo galva nusirito skambant tokioms dainoms? Juokauju...

PRAVDA NAUJOKAI 2008
Kavinėse ir parduotuvėse nemokamai dalijamas žurnaliukas „Pravda” vis ieško ir ieško naujų talentų. Nors tai labai sunkus darbas, jiems vis pasiseka šį bei tą atrasti tarp beveidžių grupių, kurių, beje, ir taip nėra daug.
Šis albumas, galima teigti, yra tikrasis mūsų underground‘o veidas. Smagu, kad yra žmonių, savo laisvalaikį skiriančių gitarai brazdinti ar kietiems ritmams ir boso linijoms programuoti. Muzika jiems – gyvenimo būdas, o ne bliovimas ar šnabždėjimas pagal fonogramą, narciziškas grožėjimasis savimi viešoje erdvėje ir iš piršto laužtų skandalų darymas. Su kiekvienais metais muzikavimo kartelė kyla aukščiau. Aišku, naujosios grupės stipriai veikiamos madingų guru vakaruose. Bet kaip atrasti tikrąjį savo veidą? Tik koncertuojant ir plečiant gerbėjų ratą.
„Migloko", „Naujieji lėktuvai", „Freeks On Floor", „The Breezebloxxx" jau žinomi Vilniaus publikai. Norėtųsi, kad jie nesudėtų rankų ir taptų žinomi platesnei auditorijai.

THE PRODIGY
INVADERS MUST DIE
Piktas pavadinimas, pikta ir muzika. „The Prodigy" seniai nebepriklauso elektroninės muzikos avangardui. Paskutinis jų albumas yra pikto roko ir senos šlovės mišinys. Kažkas kažkur jau girdėta, bet... klausyti visai smagu. Titulinė albumo daina – naujas singlas „Omen", o dar 3–4 hitai („Thunder", „Take Me to The Hospital") neleidžia pamiršti, kad tai rimta grupė su stipriu užtaisu.

THE ASTEROIDS GALAXY TOUR
FRUIT
Vasara – festivalių metas. Galiu pasiūlyti gerą muzikinį foną kelionei į Roskildę, Sopotą ar Norviliškes. Danų grupė ilgu kaip galaktika pavadinimu išgarsėjo prieš metus, šildydama Amy Winehouse koncertus. Dabar jie gastroliuoja su Kattie Perry.
Grupės muzika – linksmas hipiškas funkas. Vokalistės Mette Lidberg energija tiesiog užveda. Net truputį gaila, kad „Inculto" nepasuko panašiu keliu. Paklausykite dainos „Around The Bend". Ne veltui Steve'as Jobsas asmeniškai parinko šią dainą „iPod" reklamai.

NEATRASTAS VYTAUTAS KERNAGIS
Sakoma, apie mirusius gerai arba nieko. Bet kas nusprendė, kad tai – neatrastas Kernagis? Klausai albumo, Vytas kaip Vytas, net raidė „r” pavibruojama ir paryškinama jo maniera. Ar Maestro nedainavo rimtomis temomis? Nieko naujo, žinau galybę tokių dainų. Šiame albume dainos, įrašytos 1991 metais, kur „šansono" stiliumi Vytautas ir jo draugai filosofavo Bernolto Brechto ir jo pasekėjo Juozo Macevičiaus eilėmis.
Tokia muzika nėra popsas, tad nekeista, kad ji ilgą laiką pragulėjo archyve... Aišku, kai amžinybėn išeina garsus dainininkas, jo kūryba įgauna naują prasmę. Bet ar verta vien dėl to viską vertinti tik gerai?

BIPLAN
NUODAI
Šio albumo pavadinimas turi tokį P. S. „lyg paskutinį kartą." Nesinori tikėti, kad tai paskutinis „Biplan” albumas. Pagaliau grupė įsivažiavo, atrado savo veidą. Net albumo dizainas kaip turėtų būti kiekvienos geros grupės – su paslaptimi. Reikia gerai įsižiūrėti, kad suprastum kas čia. Prie „naujų žvaigždžių" albumų apipavidalinimų pripratusioms klausytojoms teks pajudinti prisnūdusias pilkąsias smegenų ląsteles.
Albumo muzika lyg ir nieko naujo. Poprokas gal truputį liūdnesnis, rimtesnis. Prie mums įprasto skambesio atsirado lūpinės armonikėlės, styginių, net Karinos Krysko vokalo pagardinimai. Daina „Ar lauksi” gali būti albumo vizitinė kortelė, nors man malonesnis „Apsnigtais stogais" skambesys.


ROYKSOPP
JUNIOR
Teko skaityti šio albumo recenziją, kuri pasirodė visiškai priešinga manajai. Tai tik dar kartą įrodo, kad visada viską teisingai suprasi tik įvertinęs pats. Nežinau, kam daina „Happy Up Here" pasirodė pati baisiausia, bet man ji smagiausia albume! Kitos dainos įrašytos su Švedijos ir Norvegijos garsenybėmis Lykke Li, Robyn, Karim Dreijer iš „The Knife” dažnokai pakvimpa mergaitišku popsu, kartais net seilėjimusi, o ne novatoriška elektronine muzika. Bet, kaip minėjau, tai skonio reikalas.
Norvegų grupė iš Bergeno šiame darbe nusprendė sujungti tai, ką sukūrė geriausio savo debiutiniame „Melody AM” ir vėlesniame „The Understanding” albume. Rezultatas neblogas, bet nieko naujo grupė neišrado.

COLDPLAY
PROSPECT‘S MARCH
Neišsigąskite, tai nėra naujas albumas. Kas turi „Coldplay" albumo „Viva la Vida" limituotą versiją, šias dainas jau girdėjo. Bet pinigą galima spausti iš visko. Gerbėjų daug, grupė  šlovės zenite, galima „Prospect‘s March" išleisti ir atskiru EP pavidalu.
Albume penkios naujos dainos ir du remiksai. Vienas iš jų net labai smagus. Klausai dainos „Lost" ir staiga išgirsti Jay-Z repavimą. Pradedi galvoti, ar čia gerai, ar ne. Bet skamba originaliai...
Kitos dainos yra mūsų ausims įprasti „Coldplay". Muzikos televizijos suka ir suka „Life In Technicolor" klipą. Tokios dainos tik eilinis gerbėjų fonotekos papildymas ir geri atsiminimai laimingiesiems, pakliuvusiems į grupės koncertus.

ARBATA
MOLEKULIŲ DŽIAUGSMUI
Gana keistas ir prieštaringas albumas. Gerai prasideda, silpnai baigiasi. Linksmos ir nuotaikingos dainos kaitaliojasi su pesimistišku bliovimu apie gyvenimo prasmę. Gerai pergrotas ir įjungtas "Smoke On The Water" motyvas balansuoja su rusiškam rokui būdingu vokalu. Ir tai nenuostabu - klausant albumo aiškiai matyti, kad "Arbatos" komandai nemažą įtaką padarė grupė iš Sankt Peterburgo "Akvarium". Bet geriau jau toks albumas, negu joks. Šiais laikais turėti savitą muzikos stilių, atrodo, didelė prabanga. Daina "Aguona" tapo radijo stočių hitu ir po truputį užgimsta viltis, kad popsui pritrūkus pinigų blizgučiams, alternatyviosios muzikos per sunkmetį tik daugės.


SIELA
EUFORIJA
"Siela" ir "Arbata" turi kažką bendro. Ir visiškai aišku ką - juk abiejų albumų prodiuseris yra "Sielos" lyderis Aurelijus Sirgedas!
"Siela" bando kratytis iš paskos besivelkančio rusų grupės "Kino" šleifo. Muzika pasuko į gitarinį poproką, sumaišytą su punk. Niūri gotika išgaravo kaip pasenęs eteris. Atsirado spalvų, linksmumo.
"Sielos" tekstai savo tematika truputį panašūs į dabartinę A. Mamontovo poeziją: truputį maišto, paradoksalaus eiliavimo, skaičių, net panašaus patriotizmo apie... geltoną, žalią, raudoną.


MR. OIZO
LAMBS ANGER
Mielos "Daft Punk" ir "Justice" gerbėjos, štai darbas, kuris jums tikrai patiks! Garsus muzikos ir reklamos klipų režisierius, lėlininkas, „Flat Eric" autorius, DJ ir kompozitorius Quentinas Dupieux išleido naują albumą apie "avelių pyktį".
Mr. Oizo kūrybą aš traktuoju kaip tam tikrą humoro formą. Jo muzika diskotekų salėse gali sukelti tik