ATSAKYMAI Į JŪSŲ KLAUSIMUS
Religiniais ir sielos klausimais konsultuoja
teologijos daktaras
Rolandas Kaušas
Turi sielos problemų, nežinai ar verta eiti į bažnyčia, nori nuoširdaus patarimo?
Užduok klausimą religijų žinovui, teologijos daktarui Rolandui.
Asmeninis Rolando Kaušo blog'as
http://www.rolandaskausas.blogspot.com/
Sielos reikalai
Evelina, 17 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:27
Artėja močiutės metinės, žinau, kad reikės eiti į bažnyčią. Ar reikės eiti išpažinties, ar tai privaloma? Ir, kam reikalingas toks dalykas kaip metinės? Joms artėjant tetos daro tortus, ruošia valgių, o man tai atrodo amoralu. Susidaro įspūdis, kad čia kažkokia šventė, taip tikrai nėra.
Dovilė, 21 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:27
Labai smerkiu save, kad atidaviau nekaltybę, nors ir su mylimu žmogumi, su kuriuo jau daugiau nei metus draugaujam. Ką daryti, kad atrasti ramybę, nes jaučiuosi lyg žemesnė už kitas merginas, lyg nusidėjusi ne tik sau, mamai ar Dievui, kad galbūt padariau klaidą. Labai prašau patarimo. Ačiū.
Miglė, 14 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:26
Beveik kiekvieną dieną pagalvoju - ar Dievas egzistuoja? Noriu, trokštu tikėti šiais dalykais, bet... Ne visada išeina. Nevengiu pasimelsti, tačiau kartais jaučiu tokią absoliučią tuštumą! Lyg niekas neatsilieptų. Kaip užmegzti ryšį su Dievu?
Inga, 20 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:25
Laba diena, niekaip negaliu atsakyti sau į klausimą. Kai mes su draugu susipykstame ir jis išeina, verkiu, kankinuosi, tačiau, jei grįža atsiprašyti, jį atstumiu ir jaučiu, kad nekenčiu jo. Kas tai?
Ugnė, 19 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:25
Norėčiau pareikšti savo nuomonę. Nuoširdžiai sakau, kad nesuprantu žmonių, kurie vaikšto apsikarstę kryžiais. Man tai atrodo per daug netikra. Juk žmogus neturėtų savo tikėjimo rodyti vien kažkokiais, jam visiškai reikšmės neturinčiais daiktais, jeigu širdyje nežinia koks blogis darosi ir tai yra vaidyba... Kaip manote jūs?
Gretukė, 15 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:24
Neseniai sapnavau, kad pas mane kambary stovi dievas ir man sako: užsirašyk šį sapną, nes tai dievo reiškinys. Internete pasidomėjau, ką tai reiškia, buvo parašyta, kad turėčiau laukti greitos mirties... Tai man neduoda ramybės, ar verta tuo tikėti?
Katalikė, 17 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:24
Noriu paklausti, kur yra riba tarp prisižiūrėjimo, rūpinimosi savimi ir tuštybės? Ir ar dažyti plaukus reiškia, kad esi nepatenkintas tuo, kokiu tave Dievas sukūrė? Ar tai nuodėmė? Labai ačiū už atsakymą.
Panelytė, 14 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:23
Nuo kada galima būti krikšto mama?
Pasimetusi, 23 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:22
Daugiau nei prieš pusantrų metų netekau vaikino, su kuriuo draugavau virš dviejų metų. Labai vienas kitą mylėjom ir buvo sunku susitaikyt su netektimi. Tačiau šiaip ne taip pradėjau tiestis, net atrodo po truputį pradeda patikti kitas. Bet kai tik su juo viskas tapo gerai, iškart pradėjau sapnuoti savo buvusį, kad viskas su juo yra gerai, ryte atsikeliu ir visą dieną galvoju apie sapną. Blogiausia yra tas, kad nebegaliu po jų atsigauti ir tai gadina dabartinius mano santykius. Ką daryti?
Ji, 16 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:22
Kodėl prieš mirtį žmonės pradeda matyti visokius nesamus vaizdus? (Juodą katiną ant peties, velnią šalia ar pan.)?
Jekaterina, 26 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:21
Esu ištekėjusi 5 metus, tačiau gyvename be bažnytinės santuokos. Suprantu kad jau kaip ir laikas būtų žengti tą ryžtingą žingsnį, tačiau vyras to daryti nenori. Ką man daryti tokioje situacijoje? Kaip elgtis?
Agnė, 15 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:20
Žmogaus siela gyvena 12 kartų. Ar tai tiesa?
Sonata, 15 m. | 2011 rugsėjo 08, 10:16
Aš labai nemėgstu eiti į bažnyčią, o mano prosenelė (jai 74 metai) eina kekvieną dieną po kelis kartus. Man tai atrodo nenormalu, o jai nenormali atrodau aš. Kaip yra iš tiesų?
Pasimetęs, 24 m. | 2011 liepos 19, 21:23
Vieną nelemtą dieną šeimą ištiko šokas – sužinojom, kad jauniausias šeimos narys, mano broliukas, serga vėžiu. Kadangi gyvenu užsienyje, aplankiau brolį ligoninėje vieną kartą. Po kiek laiko vėl užsisakiau bilietus į Lietuvą, prižadėjau jam visokiausių pramogų, jis labai manęs laukė, tačiau likus 3 dienoms iki grįžimo atsisveikino su šiuo pasauliu... Praėjo metai nuo to baisaus įvykio, kažkiek susitaikiau, tačiau negaliu užmiršti fakto, jog nespėjau susitikti su juo gyvu, pasakyti paskutinių žodžių, liko neišpildyti pažadai. Tai mane žlugdo, negaliu pažvelgti ramiai į brolio nuotrauką be ašarų. Esu pasmerktas gyventi su šiom mintim ir kaltės jausmu. Ką patartumėte, Rolandai?
Agnė, 14 m. | 2011 liepos 19, 21:12
Tiesa, kad žmogaus siela gyvena 12 kartų?
